Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) pareiškė esąs “labai susirūpinęs” dėl pirmadienį paskelbto antrojo teismo nuosprendžio buvusiam “Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui, ir pavadino jį šalies “žingsniu atgal”.

“Teismo procesas yra labai abejotinas, ir tai yra žingsnis atgal visame šalies modernizavimo kelyje”, – sakoma jo pareiškime.

“Mūsų partneriai Rusijoje turi būti suinteresuoti rimtai reaguoti į šį susirūpinimą ir kovoti už įstatymų viršenybę, demokratiją bei žmogaus teises”, – sakė jis.

Dar ir Vokietijos vicekanclerio pareigas einantis G.Westerwelle apie M.Chodorkovskio bylą kalbėjo savo viešnagės Maskvoje metu lapkričio mėnesį ir perspėjo, kad Vokietijos pareigūnai atidžiai stebi šį procesą.

Vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Christophas Steegmansas (Kristofas Štėgmansas) kiek anksčiau pirmadienį vykusią eilinę spaudos konferenciją pradėjo pareiškimu, kuriame išsakė Berlyno rimtą susirūpinimą dėl minėtos bylos eigos, tačiau atsisakė komentuoti teismo nuosprendį, kol jis nėra oficialiai paskelbtas.

“Vokietijos vyriausybės nuomone, pagarba įstatymo viršenybei, apie kurią kalbėjo prezidentas (Dmitrijus) Medvedevas ir dažnai užsiminė kanclerė (Angela Merkel), susiduria su išbandymais”, – sakė jis.

“Svarbiausia modernios, įstatymų valdymu paremtos valstybės Rusijoje kūrime yra pagarba įstatymų viršenybei. Vokietijos vyriausybė nuo pat pradžių kritiškai vertino šią bylą ir toliau atidžiai stebės jos eigą”, – sakė vyriausybės atstovas.

Tačiau paklaustas, ar po pirmadienį priimto kaltinamojo nuosprendžio Berlynas numato kokias nors “pasekmes” Rusijai, Ch.Steegmansas atsisakė ką nors komentuoti, kol vokiečių pareigūnai nesusipažino su oficialiu teismo nuosprendžiu.

M.Chodorkovskio šalininkai teigia, kad jis dabar yra baudžiamas už tai, kad finansuodamas opozicines partijas drįso mesti iššūkį V.Putinui. Tuo tarpu Rusijos pareigūnų įsitikinimu, buvęs naftos magnatas turtus susikrovė pažeisdamas įstatymus.

Berlyną su Maskva sieja glaudūs prekybiniai santykiai. Rusijos eksportas į Vokietiją 2009 metais siekė 25 mlrd. eurų, o Vokietijos eksportas į Rusiją – beveik 21 mlrd. eurų.