Spaudos aktualija
Užsienio reikalų ministerijos parengtame naujame projekte, kokių veiksmų turėtų imtis Lietuvos institucijos, kai užsienyje teroristiniais tikslais arba siekiant išpirkos įkaitais paimami Lietuvos piliečiai, siūloma pasitelkti ir kariuomenę.
Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, šį dokumento projektą Vyriausybė turėtų svarstyti ir tvirtinti artimiausiu metu. Patvirtinus naują tvarką visuomenei bus paskelbtas ir specialus telefono numeris, kuriuo paskambinus bet kuriuo paros metu bus galima pranešti apie svetur paimtus įkaitus, rašo “Lietuvos žinios”.
Parengtame tvarkos apraše numatoma, kad institucija, gavusi duomenų apie įkaitų paėmimą užsienyje, pagal savo kompetenciją surinktų informaciją apie laivo, orlaivio užpuolimo vietą, laiką, galimus įkaitus, jų tapatybę, sveikatos ir psichologinę būklę, pagrobtą turtą. Tokios aplinkybės turi būti išsiaiškintos visais įkaitų paėmimo užsienio valstybėse atvejais.
Taip pat siūloma, kad gavus duomenų apie pagrobtus Lietuvos piliečius, apie tai žodžiu nedelsiant būtų informuojama Ministro pirmininko tarnyba. Ji gautą informaciją perduotų Generalinei prokuratūrai, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Su įkaitų paėmimu užsienyje susijusiems klausimams spręsti premjeras iš minėtų institucijų atstovų sudarytų darbo grupę. Pagrindinis jos tikslas būtų užtikrinti operatyvų keitimąsi informacija ir veiksmų derinimą. Į darbo grupę būtų deleguojami asmenys, turintys teisę susipažinti su įslaptinta informacija.
Siūloma nustatyti įvairių žinybų veiksmus, kurių jos turėtų imtis užsienyje pagrobus mūsų šalies piliečius. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti bei vadovauti tyrimui dėl įkaitų paėmimo užsienyje, atliekamam ikiteisminio tyrimo įstaigose. VSD rinktų žvalgybos informaciją, keistųsi ja su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Apie užsienyje įkaitais paimtus piliečius jų artimuosius informuotų Vidaus reikalų ministerija. Ji taip pat turėtų užtikrinti ir derybininkų dalyvavimą vykdant įkaitų išlaisvinimą. Krašto apsaugos sistema mobilizuotų Lietuvos kariuomenės pajėgas, jei to prireiktų įkaitams išlaisvinti.
“Lietuvos žinios” rašo:
Parengtame tvarkos apraše numatoma, kad institucija, gavusi duomenų apie įkaitų paėmimą užsienyje, pagal savo kompetenciją surinktų informaciją apie laivo, orlaivio užpuolimo vietą, laiką, galimus įkaitus, jų tapatybę, sveikatos ir psichologinę būklę, pagrobtą turtą. Tokios aplinkybės turi būti išsiaiškintos visais įkaitų paėmimo užsienio valstybėse atvejais.
Taip pat siūloma, kad gavus duomenų apie pagrobtus Lietuvos piliečius, apie tai žodžiu nedelsiant būtų informuojama Ministro pirmininko tarnyba. Ji gautą informaciją perduotų Generalinei prokuratūrai, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Su įkaitų paėmimu užsienyje susijusiems klausimams spręsti premjeras iš minėtų institucijų atstovų sudarytų darbo grupę. Pagrindinis jos tikslas būtų užtikrinti operatyvų keitimąsi informacija ir veiksmų derinimą. Į darbo grupę būtų deleguojami asmenys, turintys teisę susipažinti su įslaptinta informacija.
Darbo grupės vadovu siūloma skirti ministro pirmininko kanclerio pavaduotoją. Sekretoriato funkcijas numatoma patikėti Ministro pirmininko tarnybos Krizių valdymo skyriui. Sekretoriatas turėtų fiksuoti institucijų veiksmus, kaupti gaunamą informaciją ir platinti ją visiems darbo grupės nariams. Išsprendus su įkaitų paėmimu susijusią situaciją sekretoriatas turėtų parengti įvykio analizę.
Siūloma nustatyti įvairių žinybų veiksmus, kurių jos turėtų imtis užsienyje pagrobus mūsų šalies piliečius. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti bei vadovauti tyrimui dėl įkaitų paėmimo užsienyje, atliekamam ikiteisminio tyrimo įstaigose. VSD rinktų žvalgybos informaciją, keistųsi ja su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Apie užsienyje įkaitais paimtus piliečius jų artimuosius informuotų Vidaus reikalų ministerija. Ji taip pat turėtų užtikrinti ir derybininkų dalyvavimą vykdant įkaitų išlaisvinimą.
Krašto apsaugos sistema mobilizuotų Lietuvos kariuomenės pajėgas, jei to prireiktų įkaitams išlaisvinti.
Užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės-Liauškienės teigimu, ši tvarka ruošta siekiant tinkamai pasirengti atsakui į galimus naujus Lietuvos piliečių paėmimo įkaitais teroristiniais ar išpirkos tikslais atvejus. Esą tokia grėsmė lieka reali daugelyje pasaulio vietų. “Matome būtinybę sukurti efektyvų teisinį pagrindą reaguoti į Lietuvos piliečių paėmimą įkaitais užsienyje”, – pažymėjo viceministrė.
Iki šiol įkaitų paėmimo atvejais kaskart premjero potvarkiu būdavo kuriama grupė, į kurią būdavo įtraukiami valstybės institucijų atstovai. “Šiuo dokumentu siekiame apibrėžti institucijų veiksmus ir nustatyti bendradarbiavimo mechanizmą. Svarbu apibrėžti ir jų atsakomybę”, – aiškino A.Skaisgirytė-Liauškienė.
Pastaraisiais metais įkaitais užsienyje buvo paimta nemažai jūrininkų iš Lietuvos. Šių metų liepos mėnesį prie Nigerijos krantų ginkluoti užpuolikai įsiveržė į laivą “BBC Palonia” ir pagrobė 12 jūreivių iš įvairių Europos valstybių. Tarp jų buvo ir Lietuvos pilietybę turintis Aleksejus Sysojus. Praėjus kelioms dienoms įkaitai buvo paleisti.
Gegužės mėnesį netoli Kamerūno krantų buvo užpultas lietuvių laivas “Argo”. Ginkluoti asmenys pagrobė ir nežinoma kryptimi išsivežė kapitoną Dmitrijų Baškirovą. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad į laisvę jis paleistas sumokėjus išpirką.
Prieš metus prie Nigerijos krantų ginkluoti užpuolikai įkaitais buvo paėmę penkis Lietuvos piliečius, plaukusius bendrovės “Limarko laivininkystės kompanijai” priklausančiu laivu. Jie buvo išlaisvinti praėjus vienuolikai dienų. 2009 metų kovą į piratų nelaisvę prie Somalio krantų buvo patekęs norvegų laivu plaukęs klaipėdietis. Jis taip pat buvo išlaisvintas.