Estijos rinkimų sistemos negalima laikyti visiškai demokratine, pareiškė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijos vadovas Aleksejus Kočetkovas.

“Estijos parlamento rinkimai parodė, kad, nepaisant įprastai gerų vertinimų, kuriuos Briuselis skiria dabartinei estų demokratijai, stebėtojai neturi pagrindo tvirtinti, kad Estijos rinkimų sistema ir demokratiniai institutai visiškai atitinka reikalavimus, kurie keliami šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms”, – pirmadienį “Interfax” tvirtino A.Kočetkovas.

Misijos vadovas sakė, kad, nežiūrint to, kad organizaciją rinkimus įvertino gerai, vis dėlto galima padaryti kai kurių esminių pastabų visai rinkimų kampanijai, taip pat balsavimo procedūrai.

Tai, pasak A.Kočetkovo, susiję tiek su pačia kampanijos atmosfera, tiek ir su balsų skaičiavimo procedūra.

“Pavyzdžiui, stebėtojams pasirodė labai keista, kad pirma laiko balsavo daugiau kaip ketvirtis į sąrašus įtrauktų šalies rinkėjų. Ukrainoje pastaruosiuose prezidento rinkimuose, vertinant procentiniu santykiu, pirma laiko balsavo kelis kartus mažiau rinkėjų, ir tai sukėlė nemažą diskusiją Ukrainoje ir Vakarų visuomenėje, kad viena pusė galėjo naudoti uždraustas rinkimų technologijas”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NVS stebėtojai padarė išvadą, kad Estijoje nebuvo suteiktos lygios galimybės žiniasklaidoje pasisakyti visiems rinkimų proceso atstovams.

“Deja, per šią rinkimų kampaniją Estijos gyventojai patyrė moralinį bei psichologinį provyriausybinių ir nacionalistinių žiniasklaidos priemonių spaudimą, ir su tuo susidūrė opozicija”, – sakė A.Kočetkovas.

Jis sakė, kad rinkimų išvakarėse buvo skelbiami tendencingi partijų reitingai, turėję tikslą paveikti rinkėjus. “Žiniasklaidoje trūko įvairovės, ir tai turėjo neigiamą įtaką rinkėjų sąmoningam pasirinkimui”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad civilizuotoms politinės kovos normoms Estijoje kliudo tai, kad šalis neturi žiniasklaidos įstatymo.

A.Kočetkovas atkreipė dėmesį, kad balsavime negalėjo dalyvauti didelė dalis nacionalinių mažumų atstovų, nors bet kokios demokratinės visuomenės požymis – teisė dalyvauti visuotiniuose rinkimuose.

Estijos pilietybės ir migracijos departamento duomenimis Estijoje gyvena 126 tūkst. vadinamųjų “asmenų be pilietybės”, ir tai sudaro 9,4 proc. visų gyventojų. Pilietybės neturintys asmenys parlamento rinkimuose dalyvauti negalėjo.

NVS stebėtojų misija nurodo, kad visi oficialūs 2011 metų rinkimų į parlamentą dokumentai buvo surašyti estų kalba, “ir tai akivaizdžiai galėjo įtakoti rusiškai kalbančių rinkėjų gebėjimus visiškai suprasti rinkimų procedūras ir reikalavimus”.

Be to, pasak A.Kočetkovo, NVS stebėtojų misija norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo galima – dėl elektroninio balsavimo – faktiškai stebėti balsų skaičiavimo, nes jis vyko pačiame skaičiavimo serveryje.