Šioje šalyje visko tiek daug ir viskas greta: ryškiaspalvės gėlių lysvės, besitęsiančios horizonto link, tingūs malūnai, senoviniai miestai ir pilys, ne vieną šimtmetį atlaikiusios užpuolikus, gyvas sostinės šėlsmas, neįkainojamos meno kolekcijos bei tolerancija kiekvienam šalia esančiajam.

„Nyderlandai – puikus kąsnis keliautojui, ištroškusiam kultūrinių kontrastų. Amsterdamas mane žavi savo kosmopolitiškumu, tai gyvas tautų katilas ir kultūrų mišinys. Prie pietų stalo gali sėdėti ir šnekėtis su atsitiktinai sutiktais žmonėmis, atvažiavusiais iš tolimiausių ir įvairiausių pasaulio kraštų. O štai ištrūkęs iš miesto jau pamatai tikrą šalį su jos papročiais“, – pasakoja daugiau nei pustrečių metų Amsterdame gyvenanti Donata Krikščiūnaitė, atvykusi čia studijuoti.

Daugiaveidis Amsterdamas
Amsterdamas stereotipiškai ne vieno keliautojo sąmonėje įsitvirtinęs kaip miestas, kuriame nėra jokių tabu: čia absoliuti laisvė, visur tvyrantys lengvųjų narkotikų dūmų debesėliai ir kūniškais malonumais viliojantys, vitrinose besistaipantys pusnuogiai abiejų lyčių sekso darbininkai. Be abejo, šie dalykai – neatskiriama Nyderlandų sostinės įvaizdžio dalis, tačiau čia netrūksta ir kitų įdomybių: prabangiausių meno kolekcijų, įdomios architektūros ir daug žadančių gastronominių nuotykių, o ypatingą miesto dvasią pajunta kiekvienas atvykėlis.
„Po Amsterdamą patogu keliauti, čia viskas vienoje vietoje ir absoliučiai nieko netrūksta. Vieną dieną gali nueiti į operą, kitą – praleisti laiką su pašnekovais iš įvairių šalių bare, kuriame skamba gyva muzika. Viename rajone patenki į turistų srautą, užuodi „žolės“ dūmelį ir matai raudonuosius žibintus, kitame – panyri į ramybę ir pamatai, kaip gyvena tikri vietiniai. Tai nuolat kintantis miestas“, – Nyderlandų sostinę apibūdina Donata.
Priminsime, kad Amsterdamas šimtmečiais buvo svarbus jūrų uostas, čia klestėjo prekyba ir amatai. Miestas plėtėsi, kilo namai bei rūmai, buvo rausiami kanalai, kurių šiandien yra apie 160, taigi verta ne tik pasivaikščioti šalia jų, bet ir miestą apžiūrėti plaukiant laivu arba važiuojant pakrantėmis dviračiu. Beje, Amsterdame gerokai patogiau ir greičiau keliauti dviračiu, nei važiuoti visuomeniniu transportu ar automobiliu. Na, o jei kelionę į šį Olandijos Venecija vadinamą miestą planuojate šaltą žiemą, kai kanalai užšalę, tikrai verta rasti laiko ne tik pačiuožinėti pačiūžomis, bet ir susiorganizuoti ekskursiją po miestą slidėmis šliuožiant kanalais.
Žingsniuojant palei kanalus lietuvio akiai egzotiškai atrodo miesto centre prie krantinės vandenyje besisupantys gyvenamieji laiveliai ar pakeliamieji tiltai. Prie vieno jų – Plonojo tilto (“Magere Brug”) verta stabtelėti ir ilgiau: tai vienas seniausių tiltų, pastatytas XVII a. pabaigoje.
Na, o elegantiška Damų aikštė ar Vondelo parkas septintajame dešimtmetyje buvo hipių mėgstama susibūrimo ir protestų vieta. Iš įvairiausių šalių suvažiavę ilgaplaukiai jaunuoliai čia apsistodavo ir pešdavo suktines, dainuodavo, mylėdavosi ir protestuodavo prieš karą bei prievartą dainuodami, o kartais ir demonstruodami nuogus užpakalius. Dabar tokių vaizdų, aišku, nebepamatysi.
O štai užsukus į hugenotų įkurtą miesto dalį “Jordaan” nustebina kuklios, santūrios ir net asketiškos architektūros namai. Šiandien juose klesti įdomios galerijos ir meno parduotuvėlės. Čia gerokai ramiau, nėra tokios sumaišties kaip turistinėse vietose. Turistai į šį rajoną retai teužsuka.
„Verta apsilankyti šiauriniame Amsterdame, į kurį galima patekti keltais, plaukiančiais iš centrinės stoties. Ten viskas šiek tiek kitaip: nebėra minios turistų, gatvės platesnės ir namai nesugrūsti vienas šalia kito. Galima rasti gana keistų vietų, tokių kaip restoranas-baras, pastatytas tik iš senų krovininių mašinų priekabų. Dar yra netradicinis kino teatras-galerija prie vandens “The Eye”, kur įsikūrusios įvairios galerijos, kino muziejus, kino teatrai”, – rekomenduoja Donata.
Priminsime, kad Amsterdamo muziejuose eksponuojamos neįkainojamos meno kūrinių kolekcijos. Karališkuosiuose rūmuose prie Damų aikštės galima apžiūrėti XVII a dailės meistrų kolekciją, Valstybiniame muziejuje (“Rijskmuzeum”) pasigrožėti skulptūromis bei tapybos rinkiniais, retas atsisakys iš arčiau patyrinėti nors vieną iš 22-iejų Rembrandto paveikslų ir, be abejo, kiekvienas turistas į savo planus įtrauks valstybinį Van Gogho muziejų, kuriame saugomas didžiausias pasaulyje dailininko paveikslų rinkinys.
Na, o ištroškusieji pikantiškų vaizdų gali ne tik pasivaikščioti po Raudonųjų žibintų kvartalą, bet ir užsukti į “Venustempel” muziejų – paganyti akių į erotika dvelkiančią tapybą, skulptūras ar sekso žaislus.

Išragauti pasaulį
„Amsterdame galima sutikti žmonių iš tolimiausių pasaulio kampelių – Amerikos, Naujosios Zelandijos, visų Afrikos ir Azijos šalių. Amerikiečiai ar turtingesnių Europos šalių jaunimas atvažiuoja studijuoti. Dalis jų – graikai, turkai, italai, ispanai, portugalai, lenkai – atkeliauja ieškoti darbo ir kuria verslus. Nemažai emigrantų yra įkūrę puikių restoranų, kavinių ar užkandinių, kuriose gamina savo tautų tradicinius patiekalus“, – pasakoja Donata.
Taigi susiruošus į Amsterdamą patartina skirti laiko ir gastronominiams nuotykiams, nes per atostogas galima išragauti bene viso pasaulio šalių tradicinius valgius. Beje, garsus ekonomikos profesorius Tyleris Cowenas, knygos „An Economist Gets Lunch: New Rules for Everyday Foodies“ autorius, pataria Nyderlanduose užsukti į indonezietiškus restoranus ir užsisakyti “rijstafel” – įvairių patiekalų rinkinį.
Pasak Donatos, vienas įdomiausių restoranų, į kurį tikrai verta užsukti, yra turkų ir azijiečių restoranas „Bazar2“, įkurtas buvusioje mečetėje, judrioje turgaus gatvėje. „Kai kuriuos patiekalus tenka valgyti rankomis, kaip senovėje“, – perspėja mergina.
Ji rekomenduoja užsukti ir į kinų restoraną netoli centrinės stoties, akį traukiantį savo interjero ir eksterjero detalėmis. Šį restoraną ypač lengva pastebėti: eini ir staiga pamatai kiniškais ornamentais išmargintą pastatą, plūduriuojantį vandenyje.