"Veido" archyvas

Praėjusią savaitę JAV pajėgos nužudė viso pasaulio teroristų ideologiniu vadeiva laikytą Osamą bin Ladeną. Tačiau ar laikantis principo “akis už akį” galima sustabdyti teroristus?

Minios žmonių Amerikoje, Sudane, Libijoje ir kitose nuo “Al Qaeda” teroristų grupuotės išpuolių nukentėjusiose šalyse jau savaitę džiūgauja ir švenčia Osamos bin Ladeno žūtį. Joms tai – neabejotina pergalė prieš terorizmą ir saldus keršto pojūtis. Taip, šiuos žmones galima suprasti: per daugybę išpuolių, su kuriais siejama teroristų organizacija “Al Qaeda”, žuvo šimtai tūkstančių nekaltų vaikų, moterų ir vyrų, buvo sugriauta tūkstančiai likimų. Juk su Osamos vardu siejama daugiau nei milijonas civilių aukų visame pasaulyje. Mat tai daugiau nei 40 pasaulio šalių veikianti teroristų organizacija.

Galiausiai visą pastarąjį dešimtmetį gyventa baiminantis galimų naujų išpuolių. Ir tą baimę dažnai kurstė vaizdo įrašai, kuriuose neva pats O.bin Ladenas grasindavo vis naujais išpuoliais Vakarų ir arabų šalyse.

Taigi nieko keista, kad šis žmogus buvo ieškomiausias nusikaltėlis visame pasaulyje, kurio medžioklei, teigiama, JAV išleido daugiau pinigų nei kelis šaltojo karo dešimtmečius trukusioms varžyboms su Sovietų Sąjunga. Nieko nestebina ir tai, kad žinia apie jo nužudymą gatvėse sutikta džiaugsmo šūksniais ir fejerverkų salvėmis.

Tačiau į O.bin Ladeno nužudymą, kuris daug kam atrodo it triumfo akimirka, verta pažvelgti ir iš kitos pusės. Juk O.bin Ladenas nebuvo suimtas ir nuteistas, jam nebuvo paskelbtas joks nuosprendis, juolab mirties. Šis žmogus nebuvo nužudytas besikaunantis kur nors Pakistano tarpukalnėse, o žūties akimirką net nebuvo ginkluotas. O.bin Ladenas buvo nužudytas beginklis prabangiuose savo namuose 50 km nuo Pakistano sostinės Islamabado, kur, kaip teigiama, gyveno jau penketą metų.

Nužudymas – neteisėtas?

"Veido" archyvas

Teroristų lyderis buvo nužudytas namuose netoli Pakistano sostinės

Iš esmės O.bin Ladenas buvo laikomas terorizmo simboliu, kurį bet kokia kaina sudaužyti į šipulius buvo pažadėjęs ir ankstesnis JAV prezidentas George’as W.Bushas, ir Barackas Obama. Tačiau nors abu savo tautai ir visam pasauliui žadėjo “pričiupti” O.bin Ladeną ir įvykdyti teisingumą, jie niekada atvirai neminėjo, kad tikslas – surengti O.bin Ladenui egzekuciją be jokio teismo.

Buvęs CŽV vadovas Coferis Blackas, vadovavęs šiai valdybai tuo metu, kai įvyko rugsėjo 11-osios išpuoliai, 2003-iaisiais pareiškė visiškai neabejojantis, kad O.bin Ladenas bus atiduotas į teisingumo rankas. “Kaip ir visi nusikaltėliai, anksčiau ar vėliau jis bus sugautas. Osamos dienos – suskaičiuotos”, – tada kalbėjo pareigūnas.

Gal tų dienų buvo gerokai daugiau, nei manė C.Blackas, tačiau galima lažintis, kad jų pabaigą CŽV vadas tuomet įsivaizdavo kitaip: jis turbūt nebūtų patikėjęs, kad O.bin Ladenas galingiausios Vakarų valstybės pareigūnų, prisiekusių šalies konstitucija, bus nužudytas beginklis per antskrydį, o jo kūnas, bent kaip teigiama, išmestas į jūrą.

Buvęs Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas tai vadina aiškiu tarptautinės teisės pažeidimu. Kaip ir žymus Australijos žmogaus teisių advokatas Geoffrey Robertsonas. Jis tiki, kad visa tai ne teisingumas, o kaip tik šio termino iškraipymas. “Teisingumas reiškia, kad žmogaus kaltė, pasitelkus įkalčius, įrodoma teisme, ir jam skiriama bausmė”, – aiškina advokatas. Jo įsitikinimu, O.bin Ladeną reikėjo teisti kaip Antrojo pasaulinio karo nacius Niurnberge arba buvusį Jugoslavijos prezidentą Hagoje 2001-aisiais, ir tik tuomet džiūgauti, kad teisingumas įvykdytas.

Teroristinių išpuolių gali padaugėti

Iš tiesų tokiu atveju gal ir galėtume kalbėti apie orią Amerikos poziciją, teisinę Vakarų visuomenę ir nepajudinamą vertybę – JAV konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad Amerika nesusidoros su jokiu asmeniu, o visi nusikaltimai bus įrodomi tik teisme, o ne kur nors Pakistano priemiesčiuose pareigūnams skrendant sraigtasparniu.

Gal tada būtų galima kalbėti ir apie smūgį teroristams, susilpnintas jų pozicijas, netekus visuotinai pripažįstamo vado, ir tikimybę, kad pasaulio piliečiai galės ramiau atsikvėpti ir mažiau bijoti naujų kruvinų išpuolių.

Tačiau dabar, manoma, gali būti priešingai. Tas pats buvęs Vokietijos kancleris H.Schmidtas mano, kad toks brutalus susidorojimas su O.bin Ladenu gali sukelti dar daugiau neramumų ir taip neramiame arabų pasaulyje. O štai JAV terorizmo studijų ekspertas Thomas Henriksenas įsitikinęs, kad artimiausiu metu kaip atsako į JAV veiksmus sulauksime naujų teroristinių išpuolių.

“Gal ir atsiras teroristų, kurių pasitikėjimas savimi bus pakirstas, tačiau neabejoju, kad sulauksime ilgiau planuojamų, strategiškai geriau parengtų ir apgalvotų atakų, kurios bus vykdomos O.bin Ladenui atminti”, – pesimistines prognozes pateikia Th.Henriksenas. Tiesa, jis mano, kad nemaža dalis šių dar tik planuojamų atakų būtų įvykusios bet kuriuo atveju, tačiau O.bin Ladeno žūtis jų organizatoriams gali būti papildomas motyvas.

Kita vertus, reikėtų paminėti, kad “Al Qaeda” – ne tokia vieninga organizacija, kaip dažnai manoma. Ekspertų teigimu, dabar tai yra franšizės principu veikianti organizacija, iš esmės neturinti jokio koordinacinio centro, o kovotojų grupės yra laisvos priimti sprendimus. “Tai palaida organizacija, kurią vienija nebent bendras tikslas – atakos prieš Vakarų pasaulį”, – konstatuoja buvęs CŽV pareigūnas Marcas Sagemanas.

O.bin Ladenas buvo tarsi idėjinis organizacijos vadas, kurį pripažino be išimties visi teroristai, tačiau jis, kaip manoma, neduodavo įsakymų, nesikišdavo į planuojamus teroristinius išpuolius ir iš tiesų atliko simbolinį vaidmenį.

Tad techniniu požiūriu jo mirtis gali neturėti didelės įtakos: vietoj jo atsiras naujas idėjinis vadas ir kartu naujasis JAV priešas numeris vienas. O juo greičiausiai taps Aymanas al-Zawahiri, dažnai laikomas dar svarbesniu strategu, nei buvo O.bin Ladenas. Tad kam tokiu atveju reikėjo žudyti Osamą, jei jį pakeis dar gudresnis ir stipresnis lyderis?

JAV reikėjo “laimikio”

Esama duomenų (tiesa, neoficialių), kad JAV jau seniai žinojo, kur slapstosi O.bin Ladenas, tačiau laukė tinkamo momento jį pričiupti. Pavyzdžiui, tokio, kai reikia nukreipti visuomenės dėmesį nuo nemalonių įvykių arba sustiprinti JAV įvaizdį pasaulio akyse.

Neatmestina galimybė, kad tas momentas yra kaip tik dabar ir susijęs su JAV karių išvedimu iš Afganistano. Juk JAV prezidentas B.Obama dar pernai pažadėjo, kad kariai bus pradėti išvesti šių metų vasarą. Tačiau kartu akivaizdu, kad jokios realios pergalės Afganistane taip ir nebuvo pasiekta. Priešingai, talibų pozicijos nė kiek nesusilpnintos, nors karas Afganistane pareikalavo iš JAV didžiulių pastangų ir išteklių.

Tad O.bin Ladeno nukovimas gali pasitarnauti kaip Afganistane laimėtos kovos simbolis: teroristų vadas nukautas, tad amerikiečiai gali palikti Afganistaną iškelta galva.

"Veido" archyvas

O.bin Ladeno žūtį amerikiečiai atšventė dainomis ir džiaugsmo šūksniais

Kaip sako “Stratfor” analitikai, “mes neteigiame, kad tai ne sutapimas, jog O.bin Ladenas buvo nužudytas kaip tik tada, kai Amerikai jo mirtis galėtų labiausiai pasitarnauti”.

Jei tai būtų tiesa, galbūt paaiškintų ir tai, kodėl Amerika surizikavo O.bin Ladeną ne suimti, o nužudyti. Juk priešingu atveju tektų atsakyti į daugybę sudėtingų klausimų, o jokio staigaus “efekto” nebūtų. Pavyzdžiui, reikėtų nuspręsti, ar jį teisti karo tribunole, ar kelti kriminalinę bylą. Taip pat – kur jį kalinti: Pakistane, Gvantaname ar JAV? Ar O.bin Ladenui suteikti gynybos teisę? Jei taip, kas jį gintų? O jei jis nuspręstų gintis pats ir teismo procesą panaudotų kaip terorizmo idėjų propagandos tribūną?

Tačiau O.bin Ladeno žūtis praėjusį sekmadienį visus šiuos klausimus išsprendė ir iškėlė jau visai kitų, dar sunkiau atsakomų klausimų apie amerikietiškąjį teisingumą ir tikrąją kovą su terorizmu.

Osama bin Ladenas

• Gimė 1957 m. kovo 10 d.; nužudytas 2011 m. gegužės 2 d.

• 1979-aisiais įsitraukė į karą Afganistane prieš Sovietų Sąjungą.

• 1988-aisiais įkūrė islamišką organizaciją “Al Qaeda”.

• 1990-aisiais ėmė agituoti arabų šalis netapti priklausomas nuo JAV paramos. Saudo Arabijai nusprendus įsileisti JAV karius, O.bin Ladenas ėmėsi atakų Vakaruose ir Arabų šalyse.

• 1990–2011 m. įvykdyti išpuoliai Alžyre, Egipte, Afganistane, Sudane, Libijoje, JAV, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei kitur.

• Skaičiuojama, kad nuo kovotojų, siejamų su “Al Qaeda”, išpuolių yra žuvę iki 1,2 mln. civilių gyventojų.