Olandijos teismas uždraudė užsieniečiams lankytis vietinėse „kavos krautuvėlėse“.

Hagos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimą draudžiantiems užsieniečiams lankytis kavos krautuvėlėse – įstaigose, kuriose legaliai galima nusipirkti marihuanos, hašišo ir kitų lengvų narkotikų. Nuo 2013 metų pradžios olandiškų kavinių klientais galės būti tik 18 metų sulaukę žmonės ir tik Olandijos piliečiai, be to, vietos valdžia galės riboti kavinių lankytojų skaičių. Faktas, kad kavinių turėtojams tai atneš milijardinių nuostolių, Hagos teisėjų visai neįtikino.

Nyderlandų valdininkams mintis drausti užsieniečiams lankytis narkotikų pardavimo vietose atėjo maždaug prieš pusantrų metų. Tereikėjo sulaukti tik tam palankaus meto – kad į valdžią šalyje ateitų konservatyviai nusitekusios partijos ir vyriausybė. Naujasis Marko Riuute‘so vyriausybės kabinetas prisiekė 2010 metų spalį, o jau lapkričio pradžioje kavinių savininkai pradėjo skųstis, kad jų verslui greitai ateis paskutinioji.

Pagrindine priežastimi, ribojančia lengvųjų narkotikų laisvę, buvo masė turistų, kurie į Olandiją važiavo vien dėl to, kad galėtų „paskanauti“ keksiukų su marihuana. Nė viena kita Europos valstybė negali pasigirti tuo, kad legaliai būtų galima vartoti narkotikus. Lengvi narkotikai Nyderlanduose masiškai išplito 8-ojo dešimtmečio pradžioje, nuo to laiko karalystę iš visų pasaulio kampelių užplūdo turistai, kurių pagrindiniu vizito tikslu tapo apsilankymas kavos krautuvėlėse. Pesimistiniais skaičiavimais, narkoturistų skaičius sudaro pakankamai didelė visų šalį aplankančių užsieniečių. Kavos krautuvėlės tapo pagrindine užsienio turistų atrakcija.

Žinoma, dalis turistų Nyderlandus lanko dėl kanalų ir vėjo malūnų, tačiau nemaža dalis turistų čia važiuoja vien dėl narkotikų: pačiais kukliausiais vertinimais narkoturistų skaičius yra ne mažesnis nei 30 proc.

Trukdo vietiniams

Šis reiškinys, šalies verslininkams ir biudžetui atnešantis milžiniškus pinigus, turi ir neigiamų pasekmių. Pirmiausia, anot šalies valdininkų, turistų antplūdis sukelia dideles grūstis, kadangi Olandijos miestų gatvės nėra pritaikytos itin dideliems automobilių ir pėsčiųjų srautams. Antra, nuo narkotikų apduję užsieniečiai drumsčia palyginti ramių pačių olandų ramybę, dažnai pažeidinėja viešąją tvarką, tampa nevaldomi. Na, o svarbiausia, kad ir kokia gera sistema bebūtų, atsiranda žmonių, kurie ta sistema piktnaudžiauja. Daugelis užsieniečių, užuot pavartoję narkotikų vietinėse kavos krautuvėlėse bevelija marihuanos ir hašišo prisipirkti ir „išsinešimui“, t.y. pergabenti narkotikus į kitą šalį ir ten juos pelningai perparduoti. Liberalūs olandiški įstatymai, leidžiantys vienam pirkėjui parduoti ne daugiau kaip po 5 gramus marihuanos, neretai apeinami. Kartu olandų valdžia nuolat sulaukia kitų Europos valstybių valdžios priekaištų, kad Olandija jau tapo legaliu narkotikų „fabriku“, kvaišalais aprūpinanti vos ne pusę Europos.

Kai kuriuose Nyderlandų miestuose riboti prekybą narkotikais būta ir anksčiau, ypač šalies pietuose, kur lankosi daugiausia užsienio turistų. Tačiau 2011 m. šalies valdžia narkotikų turizmo problemą ėmėsi spręsti iš esmės ir riboti jų prieinamumą užsieniečiams. Siekiama palaipsniui turistams visai uždrausti lankytis narkotikų prekybos vietose. Pietiniuose miestuose tai jau draudžiama nuo šių  metų gegužės 1 d., o nuo 2013 m. sausio pirmos nė vienas užsienietis negalės visoje Olandijoje nusipirkti narkotikų. Kavos krautuvėlės galės aptarnauti tik vietinius žmones, žinoma, tik tuos, kurie šalyje gyvena legaliai.

Įves „kanapių pasus“

Naujovės detalės dar tik tikslinamos, tačiau linkstama link to, kad bus įvesti specialūs leidimai vietiniams, pagal kuriuose olandai bus įleidžiami į narkotikų prekybos kavines. Šmaikštuoliai šiuos dokumentus jau spėjo pavadinti „kanapių pasais“. Be to, kiekviena krautuvėlė turės teisę išduoti ne daugiau kaip po 2 tūkst. minėtųjų „pasų“. Jei įsigalios toks scenarijus, aišku, kad Olandijoje iš viso liks tik 140 tūkst. kavos krautuvėlių lankytojų, kadangi  šiuo metu šalyje yra apie 700 narkotikų prekybos vietų.

Nežiūrint į tai, kad Nyderlandų vyriausybė skubotai stengiasi išspręsti narkotikų prekybos tvarką, susiduriama su nemažomis problemomis. Dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui, teismai buvo užversti ieškiniais, kuriuos daugiausiai pateikė kavinių savininkai. Vienu iš ieškovu tapo Olandijos marihuanos prekybos asociacija (pasirodo, yra ir tokia organizacija). Tarp jų motyvų yra ir toks, kad per 40 metų, kai šalyje lengvi narkotikai tapo legalūs, susiformavo gilios šio reiškinio tradicijos, daugeliui olandų kavos krautuvėlių lankymas tapo gilia tradicija, šios kavinės tapo neatskiriamu olandų poilsio ir susibūrimo pabendrauti vietomis. O štai pirmoji Amsterdame įsikūrusi krautuvėlė per daug metų tapo istorine šio reiškinio vieta ir gavo „Draugų namų“ pavadinimą. Kita vertus, prekyba narkotikais yra itin pelninga ir milžiniškai industrija. Kavos krautuvėlės turi savo specializaciją, išreikštą dominuojančiomis spalvomis ir savo dydžiu – vienos – tik turistams, kitos – studentams, dar kitos – hipiams. Yra ir specialios krautuvėlės pensininkams, kitiems visuomenės sluoksniams. Valdžios sprendimo priešininkų motyvas – lengvi narkotikai jau tapo olandų idenditeto ir šalies kultūros dalimi, skatinančia saikingą lengvų narkotikų vartojimą.

Jaučiamas pasipriešinimas

Prie  naujojo įstatymo šalininkų prisijungė ir dalis valdžios atstovų. Prieš draudimą narkotikus parduoti užsieniečiams prisijungė ir Amsterdamo meras Eberhardas van den Laanas – miesto valdžia baiminasi, kad dėl narkotikų draudimo šalies sostinė netenka apie trečdalio užsienio turistų – o tai jau kvepia katastrofa. Ši baimė yra pagrįsta: 2001 m. Mastrichte uždraudus narkotikus pardavinėti užsieniečiams, miestas neteko apie 50 mln. eurų pajamų iš turistų. Dar gerai, kad draudimas negaliojo šalia Mastrichto esančių Belgijos ir Vokietijos miestų gyventojams. Mat narkoturizmas – ne vien verslas, kuomet turistai marihuanai ir hašišui išleidžia krūvas pinigų. Turistai pinigus palieka ir viešbučiams, restoranams, ekskursijoms ir barams. Mat alkoholis kavos krautuvėlėse neparduodamas.

Tačiau šių baimių teismas nepaisė. Teismo neįtikino ir tas argumentas, kad bus pažeistos kitų Europos šalių piliečių teisės. Neįtikino ir krautuvėlių savininkų baimė, kad dėl draudimo, jų apyvarta gali sumažėti net iki 90 proc. Šis draudimas, matyt, pažeis ir Europos Sąjungos konvenciją dėl laisvo ES piliečių judėjimo po visas bendrijos valstybes ir diskriminuos europiečių judėjimą geografiniu aspektu. Briuselis, kuris paprastai tokiais atvejais šaukia visu balsu, šįkart atsiribojo tylos siena.

Jei niekas nepasikeis, užsieniečiams beliko pusė metų pasimėgauti lengvais narkotikais Olandijos kavinėse. Tiesa, turistai dar turi viltį, kad kavos krautuvėlėse ir naktiniuose klubuose Amsterdamo centre, kur apstu turistų, išliks senoji tvarka, nes sostinės meras visais įmanomais būdais kovoja, kad ligšiolinė tvarka išliktų. Visai realu, kad jam pavyks gauti lengvatų. Pliusu senosios tvarkos šalininkams galima laikyti it tai, kad balandžio 23 d. atsistatydino premjeras M. Riuute. Pasitraukimo priežastimi buvo nesutarimai su parlamentu dėl griežto biudžeto išlaidų karpymo. Visai įmanoma, kad naujas premjeras bus pragmatiškesnis ir neatsisakys milijardų biudžetui, kuriais šalį paremia užsieniečiai narkotikų mėgėjai.

Pirmosios krautuvėlės

Pirmoji kavos krautuvėlė Amsterdame duris atvėrė 1972 m. „Mellow Yellow“ savininkai savo įstaigą vadino „arbatos nameliu“, tačiau šis pavadinimas neprigijo. Antroji narkotikų prekybos vieta vadinosi „Rusland“, tačiau tai nieko bendro su  Rusija neturėjo.