Lietuvoje visiems nepaliaujamai kalbant, kad šalį yra užvaldę oligarchai, “Veidas” analizuoja, kurie Lietuvos verslo magnatai galėtų pretenduoti į šį titulą ir kokių jie turi interesų.

Prezidentė, premjeras, kai kurie ministrai pastaraisiais mėnesiais vis mini, kad mūsų šalį valdo oligarchai. Kyla klausimas: o kas šiuo žodžiu yra vadinamas?
Pradėti derėtų nuo paties oligarcho apibrėžimo. Pirminis, gimęs senojoje Graikijoje, reiškia oligarchų klanui – grupelei žmonių, savo rankose sutelkusių didžiulę politinę ir kitokios įtakos galią, priklausantį žmogų. Tačiau dabar Lietuvoje plačiai paplitęs žodis “oligarchas” turi jau kitokią, Rusijoje per pastaruosius dvidešimt metų susiformavusią reikšmę: tai audringos privatizacijos, neretai vadinamos “prichvatizacija”, laikmečiu smarkiai praturtėjęs verslo magnatas, savo turtų ir galios didinimo tikslais veikiantis šalies valdžią, jos sprendimus ir siekiantis tiesiogiai formuoti visuomenės nuomonę.
Mes turime panašią į Rusijos ekonomikos transformacijos istoriją ir savų, nacionalinių oligarchų sąrašą. Kokių tikslų siekia, ką myli ir ko nekenčia mūsų oligarchai, lengviausia sužinoti analizuojant jų valdomas žiniasklaidos priemones.

Geidžiamiausia – energetika ir transportas

Kadaise laimėję patraukliausių Lietuvos pramonės objektų privatizavimo kovas, pastaraisiais metais Lietuvos verslo magnatai kaunasi dėl galimybės savo imperijas praplėsti ir įsitvirtinti ten, kur pajamos ir pelnas menkai tepriklauso nuo ekonomikos krizių: šalies energetikos ir transporto infrastruktūroje.
Kokiais metodais tai daroma, puikiausiai atskleidžia praėjusią savaitę paskelbta žinia: Generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus buvusiems įtakingiems Ūkio ministerijos veikėjams, kurie akivaizdžiai protegavo Bronislovo Lubio valdomą “Achemą” suskystinto dujų importo terminalo projekte.
Tačiau pasikeitus politinei valdžiai B.Lubio energetikos užmojai buvo sustabdyti: dabar dujų terminalo statybos projektą plėtoja valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, o įtakingasis verslininkas nepaliaudamas kritikuoja Vyriausybę (ypač energetikos ministrą Arvydą Sekmoką), kaltindamas valdžią visišku energetikos reikalų neišmanymu.
Vienas energetikos sistemą gerai išmanantis žmogus “Veidui” pasakojo, kad prieš dvejus metus įsteigus naująją Energetikos ministeriją B.Lubys pats asmeniškai dažnai joje lankydavosi ir atveždavo jau gatavus energetikos ūkio sutvarkymo projektus. Supratęs, kad energetiką reguliuojanti ministerija nebėra jo tėvonija, galingasis verslininkas supyko: ką blogo jis galvoja apie dabartinę Lietuvos energetikos politiką, galima sužinoti iš kone kasdienių publikacijų šia tema jo valdomose “Lietuvos žiniose”.
Be energetikos kąsnelio yra likęs ir kitas įtakingas Lietuvos verslininkas Darius Mockus. Prieš kelerius metus jis neslėpė turįs panašių ambicijų kaip ir VP grupė – įkelti koją į Lietuvos elektros gamybos ir perskirstymo rinką. Na, o dabar “MG Baltic” valdytojas norėtų dalyvauti privatizuojant “Lietuvos geležinkelių” krovinių pervežimo sistemą. “Mockus, Lubys ir “Dujotekana” – tai aktyviausi geležinkelių atskyrimo ir privatizavimo planų stūmikai”, – tvirtina Seimo narys Vytenis Andriukaitis.
Jo įsitikinimu, geležinkelių skaidymas būtų nusikaltimas Lietuvai: atskyrus aukso kiaušinius dedančią tranzito į Kaliningradą veiklą, atsirastų būriai norinčiųjų tapti jos savininkais. “O kas dengtų nuostolingą keleivių pervežimą – valstybė, iš biudžeto?” – piktinasi parlamentaras.
Tokios pat nuomonės laikosi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. “Nesutvarkius sektoriaus reguliavimo ir skaidraus įmonių valdymo, išskaidymas padidina riziką, kad išlaidos valstybei išaugs, o nauda atsidurs privačiose rankose”, – praėjusią savaitę pareiškė jos patarėjas Nerijus Ūdrėnas.

Pelnas man, nuostoliai – valstybei

Kad tokie nuogąstavimai ne iš piršto laužti, liudija svaigiu skrydžiu į turtuolių gretas prieš kelerius metus įsiveržusio Gedimino Žiemelio pavyzdys: jo valdomai įmonei su partneriais privatizavus buvusią valstybinę bendrovę “Lietuvos avialinijos”, buvo atskirti pelningi užsakomųjų skrydžių, techninės lėktuvų priežiūros, antžeminio keleivių aptarnavimo padaliniai, o nuostolingai veikęs keleivių skraidinimo padalinys prieš dvejus metus bankrutavo, palikdamas Lietuvą be nacionalinio vežėjo. Užtat pats G.Žiemelis dabar – išdidus augančio orlaivių priežiūros ir užsakomųjų skrydžių verslo savininkas.
Atrodo, kad kyla grėsmė ir iki šiol netrukdomam dar vieno galingo verslininko A.Janukonio plėtojimuisi miestų šilumos ūkyje. Liudininkai pasakoja, kad dar prieš metus jo komandos žmonės jautėsi visagaliai ir atvirai šantažavo Energetikos ministerijos, privertusios nustatyti fiksuotą gyvatuko mokestį, pareigūnus. Tačiau gyvatukai tėra smulkmena, palyginti su tuo, kad Vyriausybė užsimena ketinanti pertvarkyti šilumos ūkį ir atskirti šilumos tiekėjų bei daugiabučių administratorių verslus, – būtent tokią schemą yra išrutuliojusi A.Janukonio vadovaujama bendrovė ICOR.
Kita energetikos srityje galinga grupė, elektros energiją iš Rusijos importuojanti “Scaent Baltic” elgiasi kur kas mandagiau. Uždarų durų istorijos težino, kaip kauniečių Garbaravičių giminei pavyko tapti vienintelei ir ilgametei Rusijos elektros energijos tiekėjos “Inter RAO” partnerei, tačiau dabar šių verslininkų spaudimu nesiskundžia nei Vyriausybės, nei Seimo politikai. Priešingai, nei galima būtų tikėtis, bendrovės vadovas Jonas Garbaravičius viešai teigia palaikantis Vyriausybės planus statyti atominę elektrinę, nors tai mažintų jo vadovaujamo verslo dalį.
Nepriekaištingas ir dar vieno mūsų nagrinėjamų oligarchų – Raimondo Baranausko elgesys. Tiesa, jis valdo tik ketvirtį banko “Snoras” akcijų. Likusias turintis Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas tvirtina dabar pasirinkęs aktyvaus kreditavimo politiką, nes norintis smarkiai padidinti savo klientų skaičių, taigi ir įtaką Lietuvos bankininkystės srityje.
Sprendžiant pagal ekscentriškus dar vieno turtuolio Vladimiro Romanovo išsišokimus, jam terūpi įtaka sportui – lietuviškam krepšiniui ir škotiškam futbolui. Tačiau kam jam tada nuosavų laikraščių grupė? Kalbama, kad bankininkas neapsikentė kitų žiniasklaidos priemonių pašaipos ir nutarė įsigyti savo platformą, kurią, reikalui esant, galima naudoti ir savo interesams ginti, ir priešams demaskuoti. Kas jo priešai, o kas draugai? Sekite spaudą…

Boksas
Bronislovas Lubys
Valdo 62 proc. koncerno “Achemos” grupė akcijų.
Koncerną sudaro per 50 įmonių, dirbančių chemijos, logistikos, prekybos, energetikos, viešbučių, žiniasklaidos srityse.
Įtaka žiniasklaidai: valdo dienraštį “Lietuvos žinios”, nacionalinės televizijos kanalą BTV, “Radiocentrą” ir dar kelias komercines radijo stotis.
Siekis: didesnė įtaka dujų energetikos srityje, suskystinto dujų terminalo statyba ir valdymas.

Darius Mockus
Valdo 100 proc. koncerno “MG Baltic” akcijų.
Koncernas valdo per 50 įmonių, dirbančių alkoholio gamybos ir prekybos, drabužių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros, pramoninės statybos, žiniasklaidos srityse.
Įtaka žiniasklaidai: valdo 80 proc. nacionalinės televizijos kanalo LNK akcijų, interneto portalą alfa.lt, laisvalaikio leidinių grupę “UPG Baltic”.
Siekis: dalyvauti šiuo metu valstybės valdomos šalies susisiekimo infrastruktūros privatizavime.

Andrius Janukonis
Valdo 25 proc. grupės ICOR akcijų.
ICOR grupė valdo per 40 įvairių miestų šilumos ūkių ir komunalinių paslaugų, biokuro, nekilnojamojo turto plėtros, pramogų paslaugų įmonių.
Įtaka žiniasklaidai: šiuo metu nevaldo jokios žiniasklaidos priemonės, anksčiau ICOR pirmtakė “Rubicon group” yra valdžiusi regionines Vilniaus bei Kauno televizijas.
Siekis: išlaikyti ir dar labiau padidinti savo įtaką miestų šilumos ir komunalinių ūkių sektoriuose.

Nerijus Numavičius
Netrukus iki 73 proc. padidins savo akcijų dalį VP grupėje.
VP grupė valdo didžiausią mažmeninės prekybos centrų “Maxima” tinklą, buvusią “Leo LT” akcininkę “NDX energija”, prekybos tinklų plėtros įmonę “Akropolis” ir kt.
Įtaka žiniasklaidai: grupė niekada pati neinvestavo į žiniasklaidą, tačiau daugelį metų buvo matoma jos įtaka “Lietuvos ryto” grupės leidiniuose.
Siekis: šiuo metu į savo rankas stengiasi sutelkti vienos turtingiausių Lietuvoje verslo grupių valdymą.

Turi oligarcho požymių

Vladimiras Romanovas
Valdo 32,95 proc. Ūkio banko akcijų
Šiuo metu Ūkio bankas užima 3,9–4,3 proc. (pagal išduotų paskolų sumą ir klientų skaičių) Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkos.
Įtaka žiniasklaidai: su juo siejama UAB “Baltijos įmonių finansai” pernai gegužę įsigijo 50,1 proc. UAB “Diena Media News”, leidžiančios dienraščius “Vilniaus diena”, “Kauno diena” ir “Klaipėda”, akcijų.
Siekis: dar didesnė įtaka bankininkystės, pramonės ir sporto srityse.

Raimondas Baranauskas
Valdo 25 proc. “Snoro” banko akcijų
“Snoro bankas užima 7–8,1 proc. (pagal išduotų paskolų sumą ir klientų skaičių) Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkos.
Įtaka žiniasklaidai: antrinė “Snoro” grupės įmonė “Snoras Media investicijos” praėjusių metų birželį įsigijo 34 proc. “Lietuvos ryto” grupės akcijų ir tapo didžiausia jos akcininke.
Siekis: “Snoro” savininkai šiuo metu aktyviai siekia padidinti savo banko paskolų portfelį ir tapti reikšmingais Lietuvos bankininkystės žaidėjais.

Jonas Garbaravičius
Valdo (kartu su šeimos nariais) kontrolinį 51 proc. UAB “Scaent Baltic” paketą.
“Scaent Baltic” turi išskirtinę teisę iki 2020 m. importuoti rusišką elektros energiją – ji sudaro mažiausiai 30 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
Įtaka žiniasklaidai: leidžia žurnalus “IQ.The Economist”, “L‘Officiel Mada”, “Intelligent Life”.
Siekis: išlaikyti rusiškos elektros importo teises, eksportuoti Kaliningrade planuojamos statyti atominės elektrinės gaminsimą elektros energiją.

Gediminas Žiemelis
Pagrindinis UAB “ŽIA valda” akcininkas
“ŽIA valda” valdo keliolika įmonių, dirbančių aviacijos ir turizmo, nekilnojamojo turto ir statybų, žemės ūkio, gamybos ir viešojo maitinimo sektoriuose.
Įtaka žiniasklaidai: iki praėjusių metų pabaigos valdė bendrovę “Krašto spauda”, leidžiančią “Valstiečių laikraštį” ir savaitraštį “Gimtasis kraštas”.
Siekis: plėsti savo įtaką visuose sektoriuose, į kuriuos jau pavyko įkelti koją.