Olimpinių žaidynių organizatoriai įsitikinę, kad, palyginti su buvusiomis, jos bus aplinkai draugiškiausios.

“Londonas turi visas galimybes laimėti “žalią” olimpinį medalį”, – teigia BBC žurnalistas Rchardas Blackas, remdamasis ekspertais, pasirengimą žaidynėms įvertinusiais kaip ekologiškiausią istorijoje. Galbūt Antikos sporto renginiai šiuo požiūriu ir laimėtų, bet šių laikų olimpiadas ekologiškumu Londonas aplenkė be jokios didesnės konkurencijos.
Olimpinių žaidynių erdvės projektuotojai, inžinieriai, architektai ir technologai į tai kreipė dėmesį pradėdami smulkiausiomis detalėmis ir baigdami arenų konstrukcijomis.
Pavyzdžiui, 9 proc. elektros energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių – ją užtikrins ekologiškos saulės baterijos ir nedidelės vietos jėgainės, kurios naudos biomasę ir tuo pat metu gamins elektrą bei šiltą vandenį. Baseinų ir lietaus vanduo dar kartą bus panaudotas olimpinio miestelio tualetuose.
Be to, visas maistas žaidynių metu bus pakuojamas į perdirbtų medžiagų pakuotes (apskaičiuota, kad per dieną tam prireiks apie 60 tūkst. pakuočių).
Bet svarbiausia, kad po olimpiados šioje vietoje atsiras 3600 nauji butai – daugeliu atvejų nebrangūs ir skirti socialiai remtiniems žmonėms. Olimpinio kaimelio vietoje bus įkurtas didžiausias Europoje per pastaruosius 150 metų miesto parkas. Ir ne bet koks, o ekologiškas.
Jo projektuotojai žada: pasibaigus olimpiadai žaidynių teritorija, kurios vietoje dar neseniai buvo taršus pramoninis rajonas, virs parku. Jame bus galima ne tik aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir mėgautis ramybe žvelgiant į skaidrų čia tekančio upelio vandenį bei laukinę gyvūniją.
“Prieš kelerius metus, kaip ir prieš šimtmetį, čia buvo cheminių medžiagų sandėliai, muilo gamyklos, odos perdirbimo fabrikai – visa tai, ko gyventojai nenori regėti kaimynystėje”, – pasakoja Olimpiados aplinkos agentūros atstovas Robas McCarthy pabrėždamas, kad dabar visa tai nugriauta, išvalyta (netgi gruntas bei vanduo) ir ne kenkia, o tarnauja aplinkai bei žmonėms.

Lengviausios konstrukcijos

Atskiro pagiriamojo žodžio nusipelno ir olimpiadai pastatytos arenos. Pavyzdžiui, keturios jų, įskaitant ir didžiulius varžyboms bei treniruotėms skirtus baseinus, bus išmontuotos ir perkeltos į kitas Didžiosios Britanijos vietas. Tai įmanoma tik dėl to, kad arenos buvo statomos naudojant itin lengvas metalines konstrukcijas (beje, jos pagamintos iš perdirbtų dujotiekių vamzdžių ir sveria du kartus mažiau nei tokio paties dydžio konstrukcijos iš įprasto metalo).
Apskritai pagrindinis olimpinis Londono stadionas bus iš lengviausių per visą sporto istoriją konstrukcijų, nes netgi jo stogas uždengtas specialia į PVC plėvelę panašia medžiaga, “sutaupiusia” tūkstančius tonų svorio.

Paskatins ekonomikos augimą

Nors visas ekologinis pasirengimo olimpiadai stebuklas atsiėjo per 11 mlrd. svarų sterlingų, iš kurių 500 mln. teko atseikėti pagrindiniam stadionui, Didžiosios Britanijos ekonomistai prognozuoja, kad Londono olimpinės žaidynės ne tik nebus nuostolingos, bet net ir gerokai praturtins valstybę bei taps pelningiausia olimpiada.
“Lloyds Banking Group” parengtoje ataskaitoje sakoma, kad iki 2017 m. Londono žaidynės valstybės biudžetui padovanos 16,5 mlrd. svarų sterlingų ir padės sukurti 62 tūkst. darbo vietų. “Lloyds Banking Group”, kuriai priklauso olimpiadą remiantis “Lloyds TSB” bankas, atstovai teigia, esą trečdalis naudos, kuri vertinama 5 mlrd. svarų sterlingų, bus gauta per penkerius metus po žaidynių – kai olimpiniai objektai bus pradėti naudoti kitoms reikmėms.
Ekspertai apskaičiavo, kad didžiausios naudos iš olimpiados gaus statybų sektorius, nes iki 2017 m. jam bus skirta net 13,5 mlrd. svarų sterlingų. Dar jie pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos žmonių laukia laimės efektas, nes olimpiada pagerins visuomenės nuotaiką ir vartotojus paskatins išlaidauti.
Palyginkime: Kinija iš 2008 m. olimpinių žaidynių uždirbo 1 mlrd. juanių, arba 146 mln. dolerių, 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės Grakijai irgi teatnešė 155 mln. dolerių pelną.