"Veido" archyvas

Lietuvoje išplito nauja mada – kino teatro salėje žiūrėti elitines operas. Skaitmeninius projektorius pernai rudenį įsirengęs kino centras “Forum Cinemas Vingis” sėkmingai prisijungė prie 42 pasaulio šalių būrio. Per ketverius metus tiesiogiai iš Niujorko transliuojamus muzikinius reginius jau pamatė daugiau nei 5 mln. žmonių. Nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. gegužės Vilniuje buvo parodytos devynios operos (“Aida” su Violeta Urmanavičiūte-Urmana, “Toska”, “Hamletas” ir kt.) ir į jas parduoti 7145 bilietai. Šis skaičius reiškia, kad laisvų vietų likdavo labai nedaug net į kartojamus vaizdo įrašų seansus.

Paskui operas – koncertai ir sportas

2010–2011 m. sezoną vilniečių ir sostinės svečių laukia dar vienuolika ypatingų nuotykių su talentingiausiais ir garsiausiais “Metropolitan Opera” (sutrumpintai “Met”) specialiai pakviestais artistais, režisieriais, dirigentais. Tačiau novatorišką technologiją išbandę “Forum Cinemas Vingis” strategai neapsiriboja vien tik operomis ir Lietuvos žiūrovams ketina pasiūlyti kitokių kvapą gniaužiančių pramogų. Šią vasarą didžiojoje salėje nugriaudėjo sunkiojo roko dinozaurų “Metallica”, “Slayer”, “Megadeth” ir “Anthrax” koncerto tiesioginė transliacija iš Sofijos, o pasaulio futbolo čempionato maratono finišą papuošė unikali galimybė pusfinalius ir finalus tiesiogiai stebėti revoliuciniu 3D formatu be įgrisusių lietuviškų pliurpalų. Svarbiausi trimačiai įvarčiai akivaizdžiai praplėtė transliacijų kino ekrane ribas.

Bet prie neeilinių naujovių dar reikia įpratinti mūsų publiką, kuri dažniausiai reaguoja lėtesniu tempu ir nepuola masiškai pirkti brangiau už įprastą kino seansą kainuojančių bilietų į koncertų, teatro spektaklių ar futbolo transliacijas. Turi praeiti šiek tiek laiko, kad Lietuvos žiūrovai įvertintų esminius technologijos privalumus. Amerika ir daugelis Europos šalių jau pergyveno pažintinį laikotarpį ir įpratino žmones prie ypatingų malonumų. Vos pasigirdus “Met” prodiusuojamų spektaklių anonsams pas mus taip pat skambėjo skeptiškos nuomonės, kad tiesioginės transliacijos nepasiteisins ir niekaip neatstos gyvo stebėjimo įspūdžio. Tačiau atsitiko priešingai – dabar patys didžiausi gurmanai su pasimėgavimu žiūri ir klausosi operų jiems neįprastoje ir svetimoje aplinkoje.

“Forum Cinemas” rinkodaros vadovas Dainius Beržinis pastebėjo, kad į operų transliacijas kino teatre renkasi visiškai kitokia auditorija. Dauguma šių žiūrovų nesilanko komercinio repertuaro seansuose arba tik retomis progomis išsirenka vieną kitą filmą, bet gerokai iš anksto skuba įsigyti bilietus į transliacijas iš Niujorko. Tarkime, jau dabar į kai kurias 2010–2011 m. sezono tiesiogines transliacijas išgraibstyta apie du trečdalius salės vietų. Panašūs procesai vyrauja ir Amerikoje, kur iš anksto parduodama apie 90 proc. bilietų.

“Met” renginiuose Vilniuje dažnai pastebimi tie patys veidai (apie 100–150 entuziastų nepraleidžia nė vienos transliacijos) įrodo, kad opera suleido stiprias šaknis į lietuviško laisvalaikio dirvožemį.

Pavykęs eksperimentas

Revoliuciniai pokyčiai operų natose prisirpo prieš ketverius metus, kai ilgametį “Met” vadovą Josephą Volpe pakeitė drąsioms naujovėms atviras studijos “Sony/BMG” šefas Peteris Gelbas. Komercinę gyslelę turintis generalinis direktorius ne tik prisiviliojo į teatro sceną elitinių kino režisierių operas, bet ir sugalvojo transliuoti nepakartojamo grožio reginius visam pasauliui, t.y. tiems operos gurmanams, kurie negali skraidyti į Niujorką.

Pasipiktinę skeptikai gyvos klasikos gerbėjai kaltino P.Gelbą taikant populistinius Holivudo ir Brodvėjaus rinkodaros principus. Bet jis tiksliai žinojo, ką daro, ir siekė populiarinti klasikinę muziką. Jam pavyko įskiepyti meilę operai, radikaliai išplėsti ja besidominčiųjų auditoriją ir sukurti naują meno rūšį. Pergalę pripažįsta net patys aktyviausi snobai, kurie iš pradžių niekaip negalėjo įsivaizduoti, kaip elitinis menas prisiderins prie komercinę pakraipą puoselėjančių ir spragėsius kepančių kino teatrų repertuaro. Dabar galima tik patvirtinti, kad rizikinga taktika visapusiškai pasiteisino ir skina saldžius vaisius.

Kiekvienos tiesioginės transliacijos organizavimas kainuoja apie milijoną dolerių. Etatinių artistų neturinčiame ir garsiausius atlikėjus samdančiame teatre papildomai dirba 60 specialistų, kurių daugumą sudaro scenoje su kameromis skrajojantys nepastebimieji operatoriai. Solidžios “Met” investicijos atsiperka, nes vien tik JAV teritorijoje operas transliuoja 445 kino teatrai, o visame pasaulyje yra beveik tūkstantis ekranų, kuriuose galima mėgautis šiuolaikinės klasikos šedevrais. Vidutinė bilieto kaina svyruoja apie 22 JAV dolerius. Pagal “Met” reikalavimus Lietuvoje ji siekia 50 Lt, nes organizatoriai pageidavo, kad dviejų seansų trukmę išnaudojanti opera būtų įkainota dviem 3D kino bilietais.

“Met” pelnas didėja sulig kiekvienu sezonu ir sėkmingiausiais atvejais viršija išlaidas 35 proc. Siekdami parinkti palankesnį laiką didžiajai daliai žiūrovų, teatro repertuaro planuotojai paankstino filmuojamų pasirodymų pradžią Niujorke iki vidurdienio, kad Europoje transliacijos būtų nutaikytos į vakarą.

Privalumai kompensuoja trūkumus

Aukščiausios raiškos vaizdo kokybė ir pažangiausios garso sistemos leidžia pajausti “Met” teatre tvyrančią atmosferą, o vienintelį gyvo stebėjimo trūkumą kompensuoja kitais privalumais. Visų pirma operomanai sutaupo skrydžio į Niujorką ir bilieto į teatrą išlaidas (geriausios vietos gyvuose pasirodymuose kainuoja 78–175 JAV dolerius), taip pat pamato įspūdingesnį ir detalesnį vaizdą. Kino teatre sėdintiems žiūrovams nebereikia neštis tradicinio operos teatro atributo – žiūronų, kad įžiūrėtų įvykius scenoje. Gausybė kamerų (sudėtingiausius pasirodymus filmuoja 21 kamera) padeda apžiūrėti ištaigingų dekoracijų detales, žavėtis meniškomis mizanscenomis, ištyrinėti choro ir šokėjų atliekamus judesius, žvilgtelėti į dirigento ir orkestro susigrojimo niuansus, stebėti pagrindinių vaidmenų atlikėjų aktorinį meistriškumą, matyti jų veido mimika perduodamas emocijas, klausytis balso tembro bangų.

Nusileidus scenos uždangai kino teatro žiūrovai lygiai taip pat entuziastingai sukelia ovacijas patikusiems atlikėjams. Jie paragauja papildomos razinos ir pamato tai, apie ką “Met” publika gali tik pasvajoti. Niujorke per pertrauką žmonės lekia prie barų pasmaguriauti šampanu, karštu šokoladu ar kitais skanėstais, o Vilniuje susirinkę laimingieji dalyvauja itin įdomioje ekskursijoje po užkulisius. Tai yra svarbi P.Gelbo sumanymo dalis, kad žmonės pamatytų operą iš arti ir bent trumpam atsidurtų kitoje scenos pusėje, kur perstumdomos antram veiksmui reikalingos dekoracijos, atlikėjai matuojasi naujus kostiumus, grimuotojai tobulina jų išvaizdą, šokėjai atlieka apšilimą ir t.t. Intriguojančius interviu veda ir klausimus kolegoms užduoda vaidinime nedalyvaujantys žinomi artistai.

3D futbolo seansuose per pertraukas galima stebėti įspūdingiausių pirmojo kėlinio akimirkų pakartojimus, efektingai sumontuotus sulėtinimus su žaidėjų reiškiamomis emocijomis ir komandų naudojamos taktikos ar padarytų klaidų grafinę analizę.

Lygindami dalyvavimą gyvame koncerte ir jo transliacijos stebėjimą kino teatre nepaneigsime svarbaus fakto – milžiniškame stadione matyti tik kažkur tolumoje sumontuota scena su sunkiai įžiūrimais artistais, ir mums vis tiek tenka dažniau kreipti žvilgsnį į didžiulius ekranus, kad pamatytume mėgstamų atlikėjų veidus. Savo ruožtu transliacijos suteikia malonumą daug patogiau ir nesistumdant stebėti kur kas geresnės kokybės tą patį vaizdą ir girdėti efektingesnį garsą (liudininkai teigia, kad “Metallica” skambėjo nepalyginti geriau per transliaciją “Forum Cinemas Vingis” nei per gyvą koncertą “Siemens” arenoje).

D.Beržinio teigimu, artimiausiu metu ekrane išvysime kitų atlikėjų koncertų transliacijas, futbolą galbūt pakeis 3D krepšinis.

Penkios premjeros ir intriguojantis šešetas

Antrąjį operų sezoną Vilniuje praturtins penki visiškai nauji ir niekur nerodyti pastatymai. Spalio 9 d. pamatysime Richardo Wagnerio šedevrą “Reino auksas”, kuris moderniais akcentais atnaujinamas pirmą kartą po 25 metų pertraukos, vadovaujant legendiniam dirigentui Jamesui Levine’ui.

R.Wagnerio parašyta opera “Valkirija” ir užbaigs intriguojantį sezoną 2011 m. gegužės 14 d. pusšeštos valandos trunkančiu ir neatpažįstamai restauruotu reginiu.

Operų tvarkaraštis

• 2010 m. spalio 9 d. “Reino auksas” (Richardas Wagneris)
• 2010 m. spalio 23 d. “Borisas Godunovas” (Modestas Musorgskis)
• 2010 m. lapkričio 13 d. “Don Paskualė” (Gaetano Donizetti)
• 2010 m. gruodžio 11 d. “Don Karlas” (Giuseppe Verdi)
• 2011 m. sausio 8 d. “Mergelė iš Valensijos” (Giacomo Puccini)
• 2011 m. vasario 26 d. “Ifigenija Tauridėje” (Christophas W.Gluckas)
• 2011 m. kovo 19 d. “Liučija di Lamermur” (Gaetano Donizetti)
• 2011 m. balandžio 9 d. “Grafas Ory” (Gioachino Rossini)
• 2011 m. balandžio 23 d. “Kapričio” (Richardas Straussas)
• 2011 m. balandžio 30 d. “Trubadūras” (Giuseppe Verdi)
• 2011 m. gegužės 14 d. “Valkirija” (Richardas Wagneris)