Ovacijos I.Milkevičiūtei

„Tais momentais, kai jaučiu ypatingą publikos dėmesį ir alsavimą, neretai atrodo, kad stoviu ne scenoje, ant žemės, o pakylu dvasia aukščiau. Man labai svarbu būti reikalingai žmonėms: tada su meile atiduodu save visą“, – taip savo misiją scenoje supranta garbingą jubiliejų švenčianti mūsų operos primadona Irena Milkevičiūtė.

Visi svarbiausi lyrinio ir dramatinio soprano operų vaidmenys. Metų stažuotė garsiajame Milano „La Scala“ operos teatre, vėliau – Niujorko „Metropolitan“ operoje. Maskvos Didžiojo, Sankt Peterburgo Marijos, Vakarų Europos, JAV, Lotynų Amerikos – daugybės prestižinių pasaulio operų scena. Tarptautinių konkursų laurai. 1997 m. – geriausia metų dainininkė Lietuvoje, 2000 m. – Nacionalinės premijos laureatė. I.Milkevičiūtės kūrybinė biografija nusėta ovacijų ir apdovanojimų nuo pat Violetos Konservatorijos studentų diplomantų „Traviatos“ spektaklyje.

I.Milkevičiūtė Lietuvos operoje įžiebė ir nemažai naujų žvaigždžių: ji – Muzikos akademijos pedagogė, profesorė.

Dar dvi žvaigždės susijusios su jos asmeniniu gyvenimu: per stažuotę „La Scaloje“ ji susipažino su armėnų tenoru Gehamu Grigorianu, kuris vėliau džiugino Lietuvos operos gurmanus, o jubiliejiniuose koncertuose šalia garsiosios mamos dainavo primadonos duktė tarptautinių operos apdovanojimų ir „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Asmik Grigorian.

„Dovanų Irena Milkevičiūtė iš nieko negavo, viską pati padarė“, – apie bendraamžę kolegę pasakoja Sofija Jonaitytė, Operos ir baleto teatro buvusi solistė, dabar – Edukacinių prog-ramų koordinatorė.

Pasak S.Jonaitytės, sėkmingai karjerai reikia ne tik talento – ir sveikatos, ir sėkmės, bet daugiausia – darbo. Lig šiol jauną balsą išsaugojusios ir operos mėgėjus juo vis dar džiuginančios I.Milkevičiūtės karjerą lydėjo visi šie komponentai.

S.Jonaitytė prisimena, kaip kolegos laukė grįžtančių pirmųjų mūsų operos solistų, kurie nusipelnė laimės stažuoti „La Scaloje“. Ar I.Milkevičiūtė grįžusi nesusirgo žvaigždžių liga? „Oi, ne, jokio pasipūtimo. Grįžusi ji atkakliai ir stropiai dirbo, kad pateisintų lūkesčius, mielai dalijosi įgyta patirtimi“, – buvusią kolegę giria S.Jonaitytė.

„La Scaloje“ pirmoji lietuvė – 1931-aisiais

Išskirtinių perlų Lietuvos operos karūnoje buvo nuo pat jos atsiradimo. S.Jonaitytė, kurią kolegos ne veltui vadina vaikščiojančia lietuvių operos enciklopedija, primena, kad opera į Lietuvą atkeliavo labai anksti – anksčiau nei į Prancūziją ir Angliją. Dar 1636 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose suvaidinta opera „Elenos pagrobimas“.

Tarp pirmųjų mūsų operos žvaigždučių – Evelina Sirvydaitė-Sonchi (1865–1930). Ji mokėsi ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje, tobulinosi Drezdene, dainavo Milano, Bergamo, kitų Italijos teatrų scenose, Italų operoje Londone, Mančesterio, Liverpulio teatruose, Peterburgo italų operoje.

1906 m. lapkričio 6 d. – pirmosios lietuviškos operos, Miko Petrausko „Birutės“, premjera. Birutę dainavo Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1970), tuomet lietuvių knygyno vedėja. To meto lietuvių šviesuomenė suėjo pažiūrėti „Birutės“, pamatė, kiek daug turime jaunų talentų, ir ėmė rinkti lėšas, kad jie galėtų vykti mokytis į Peterburgą ar Maskvą, – čia daugiausia lavinosi pirmoji teatro primadonų karta.

Ne viena jų savo talentą gludino ir Vakarų operos mokyklose. Pirmoji lietuvių scenoje Violetos, Baterflai, Džuljetos ir daugybės kitų pagrindinių vaidmenų atlikėja Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (1895–1962) po mokslų Maskvoje tobulinosi Paryžiuje pas žymiąją Felią Litvinne. A.Galaunienė įėjo į lietuvių kultūros istoriją kaip pirmoji mūsų operos primadona.

Veronika Podėnaitė (1902–1933) studijavo Romos Šv. Cecilijos konservatorijoje, o kad italams būtų lengviau ištarti, pasivadino Vera Gaila pagal motinos mergautinę pavardę. Ji dainavo Romos karališkojoje operoje, o 1931–1932 m. sezoną – garsiojoje Milano „La Scaloje“ ir buvo pirmoji lietuvaitė šioje scenoje. Paskui grįžo į Kauną, nes reikėjo atidainuoti už studijoms duotą valstybės stipendiją, tačiau netrukus netikėta mirtis nutraukė į didžiąsias pasaulio žvaigždes kylančios artistės gyvenimą. Apie tai knygoje „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ rašo Jonas Bruveris.

Viena ryškiausių lietuvių operos žvaigždžių Vincė Jonuškaitė-Zaunienė (1901–1997) su visuomenės ir valstybės parama studijavo Berlyne, Romoje. 1936 m. V.Jonuškaitės-Zaunienės gimtojo Subačiaus mokyklai suteiktas jos vardas, rengiamas jaunų dainininkių jos vardo konkursas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m