BFL

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sustiprino Lietuvos valstybingumo pamatus, sukūrė modernios valstybės europinę sandarą. ES plėtros politikos įrankis, įtraukiant naujas valstybes nares į demokratinių valstybių įvairiapusio bendradarbiavimo sistemą, grįstą europinėmis krikščioniškomis vertybėmis, visiškai pasiteisino.
2001 m. sausio 5 d. vyriausiojo Lietuvos stojimo į ES derybininko įgaliojimus gavęs Petras Auštrevičius prisiminė tuomet buvus visai kitokias lietuvių nuotaikas: pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, mūsų šalis vilkosi priešpaskutinėje vietoje ES.
“Įvykę rinkimai, nauja koalicija, atrodė, turėjo įkvėpti naujiems darbams, bet startinės pozicijos buvo labai prastos. 2001-ųjų pirmasis pusmetis mums buvo lemiamas. Politikams norėjome suformuluoti aiškų tikslą: arba įstojame į ES, įrodome integracinį konkurencingumą, arba nekaltiname savęs ir einame tokiu greičiu, koks mums, deja, tėra įmanomas. Laimei, pasirinktas sprendimas daryti viską, kas įmanoma, kad pasiektume narystę ES, – prisiminė P.Auštrevičius. – Ir štai 2001-ųjų birželis, lemiamas susitikimas Lakene, nubrėžęs aiškią ateities viziją. Po birželio Lietuva laikėsi solidžiai, uždarė nemažai derybinių skyrių, reorganizavosi viduje, padarė viską, kas įmanoma, kad derybų greitis nebūtų derybų sąskaita, ir atsistojo tarp pirmaujančių narystės siekiančių Europos valstybių.”

Beveik 20 proc. šuolis
Pasak neeilinį vaidmenį Lietuvai stojant į ES suvaidinusio Seimo pirmininkės pavaduotojo P.Auštrevičiaus, dabar žvelgiant iš dešimties metų perspektyvos galima drąsiai teigti, kad lūkesčiai buvo viršyti.
“Neatsakinga būtų buvę tikėtis, kad nuo 2004 m. Lietuvoje akimirksniu viskas turi pasikeisti. Praėjus dešimtmečiui matome, kad niekada nebūtume galėję turėti tokio finansinio potencialo, jei ne narystė ES. Tempai tikrai stulbinamai spartūs, bet mes vystomės lietuvišku būdu. Negalime automatiškai perkelti kitų šalių patirties, turime savo tradicijas, požiūrį į darbą, savo klaidų mechanizmus, nepalankią mums pusės dešimtmečio trukmės ekonominę krizę. Jei ne sunkmetis, mūsų pažanga būtų tikrai didžiulė”, – praėjusį narystės ES dešimtmetį apibūdina P.Auštrevičius, primindamas, kad nuo 2004-ųjų Lietuva ėmė ypač sparčiai kilti iš duobės, į kurią pakliuvo dar per 1999 m. ekonominė krizę. Vėliau mūsų šalies augimą sustabdė 2008 m. pabaigoje prasidėjęs pasaulinės ekonomikos sunkmetis.
Lietuvos ekonominės gerovės didėjimą patvirtina 19 nuošimčių šuolis Europos Sąjungos vidurkio link, ir esame pirmi tarp dešimties kartu įstojusiųjų. Puikus rezultatas, tik privalome patys savęs nemenkinti.
“Lietuva yra įtikinamas akivaizdžių pranašumų, būnant visaverte ES nare, pavyzdys. Būdamas lietuvis pagal saviraišką bei tapatumą ir europietis pagal mąstymą bei veikimą, sveikinu Lietuvą, savo tėvynę, išvien su kitais vienminčiais kuriant ES darbotvarkę visų europiečių labui. Įstodami į euro zoną mes dar kartą patvirtinsime, kad Lietuva yra ES branduolio valstybė, atsakingai veikianti saugios, vieningos ir klestinčios Europos labui”, – sako P.Auštrevičius, brėždamas artimiausią mūsų šalies siekį – turėti bendrą Europos valiutą eurą.

Nuo daugiau – prie geriau
Artimiausius dešimt metų parlamentaras norėtų matyti nuoseklų perėjimą nuo kiekybės prie kokybės. Nuo daugiau – prie geriau. Kad mūsų šalies europinė integracija pagaliau virstų pajamų, socialinės kokybės, tikro konkurencingumo didėjimu. Kad Lietuvoje atsiradusios geresnės darbo vietos sustabdytų emigraciją, kad investicijos į švietimą mūsų jaunimą sutelktų mokytis savo tėvynėje.
“Manau, kad sėkmingai baigę pirmojo narystės dešimtmečio laikotarpį įsitvirtinsime tarp pripažintų ES senbuvių, teikdami pasiūlymus ne vien savo, bet ir Europos gerovei. Narystė ES nėra vien tik tikslas, skaičiuojant, kiek ES lėšų turėtų grįžti į Lietuvą, sumokėjus tam tikrą kiekį mokesčių. Jau turime įnešti savo indėlį, atsidurti ES branduolyje, kad Europa būtų stabilesnė, konkurencingesnė ir vieningesnė. Nematau jokios priežasties europiniam liūdesiui”, – optimistiškai artimiausią dešimties metų perspektyvą brėžia kandidatas.
Lietuvos liberalų sąjūdžio narys, pagal šios partijos sąrašą ketinantis tapti Europos Parlamento (EP) nariu, P.Auštrevičius neslepia norintis tęsti tai, ką daro pastaruosius 16 metų. “Padaryta daug, bet tikrai ne viskas. Ateinantys dešimtmečiai bus kupini reikšmingų darbų, kuriuose ir aš norėčiau dalyvauti”, – tvirtina pašnekovas.
Europai būtina atsibusti iš letargo miego, imtis atsakomybės, atvirai ir atsakingai žvelgti į kaimynus. “Užsienio, gynybos, saugumo reikalai man gerai žinomi, todėl norėčiau dirbti atitinkamame EP komitete. Didžiausias ES saugumo iššūkis nebuvo ir nėra pati Europa, iššūkis – jos kaimynystė. ES gali sustiprinti savo saugumą, reikiamai investuodama politiškai ir ekonomiškai į ilgalaikei partnerystei įsipareigojusias valstybes, kurdama gerų pasiekimų pavyzdžius ir rezultatus bei skatindama narystei ES”, – vardija parlamentaras.
Būdamas ekonomistas pagal išsilavinimą, P.Auštrevičius sėkmingai galėtų darbuotis ir šiame bare. Politikas mato reformų tiek ES biudžeto pajamų, tiek išlaidų srityje poreikį.
“Nesvarbu, kad esu federalistas instituciniu, politiniu požiūriu, bet Lietuvos kultūrą vertinu kaip ypatingą. Vis dėlto manau, kad ES yra ir kultūrų manai, kultūrų reprezentacijos erdvė. Darysiu viską, kad Lietuva iš kultūros pusės būtų reprezentuojama kuo daugiau ir aktyviau”, – sako kultūrai neabejingas politikas, pabrėždamas, kad Lietuva ir lietuviai, su turtinga savo istorija ir kultūra sparčiai žengiantys į priekį ekonomiškai, ES neturėtų jaustis antrarūšiai.
Todėl artimiausias laikotarpis – tai užduotis mūsų šalies politikams užimti vietą Europoje ant to akmens, ant kurio mes jaustumės visaverčiai ir tvirtai stovintys.
***
Politinė reklama. Apmokėta iš politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. BSS2223.