BFL

Lietuvos kelių policijos valdyboje Vilniuje pirmadienį apsilankęs Seimo narys “tvarkietis” Petras Gražulis gavo pluoštą dokumentų, kuriuose užfiksuota, kaip politiko nuomojamą automobilį vairuojantis asmuo viršija leistiną važiavimo greitį. Pažeidimai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Policijos departamentas Seimo kanceliariją informavo, kad “tvarkiečio” P. Gražulio nuomojamas automobilis užfiksuotas per metus 33 kartus viršijęs leistiną greitį. Jau po kelių dienų, kai parlamentą pasiekė šis policijos signalas, atskleistas 34-asis pažeidimas.

Kilus triukšmui P. Gražulis pripažino, kad nevengia viršyti greičio, bet aiškino, jog daugeliu užfiksuotų atvejų automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomi žmonės. Seimo narys kol kas nubaustas tik už vieną greičio viršijimo atvejį, nes nuotrauka parodė, kad tąkart vairavo būtent jis.

Iš pradžių policija ketino nubausti P. Gražulį bent už tris greičio viršijimo atvejus, nes manė, kad prie vairo tikrai sėdi politikas. Jie stacionarių greičio matuoklių sistemos padarytas nuotraukas lygino su savo duomenų bazėje esančia nuotrauka. Į pastarąją asmenų nuotraukos patenka jiems įgyjant ar keičiant asmens dokumentus.

Tačiau savo akimis išvydę atėjusį Seimo narį policininkai jau nebuvo tokie tikri, kad automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu vairavo būtent P. Gražulis.

”Ta nuotrauka sena buvo (duomenų bazėje – BNS). Kai gyvas pasirodė, panašumų nedaug beliko”, – BNS sakė Administracinės veiklos skyrius viršininkas Dainius Šalomskas.

Policijos pastate vidurdienį apsilankiusiam Seimo nariui buvo įteiktas visų pažeidimų, padarytų ta mašina, sąrašas ir duota laiko galvoti, kas automobilį vairavo. Seimo narys galvojimui turi dešimt dienų. Jeigu politikas negalės pasakyti, policininkai jį nubaus už duomenų nepateikimą. Policija baudžia, net ir tais atvejais, kai žmogus sąžiningai negali pasakyti ir nežino, kas jo valdomu automobiliu pažeidė Kelių eismo taisykles.

Seimo kanceliarija neseniai policiją informavo, jog transporto priemonės valdytojas yra Seimo narys P. Gražulis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius BNS yra sakęs, kad tokiu atveju P.Gražuliui kaip valdytojui atsiranda pareiga, numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, pranešti policijai Kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimo tikslu, kas vairavo automobilį.

Seimo narys automobilį nuomojasi iš vienos Latvijos bendrovės, kaimyninėje šalyje perka ir degalus. P. Gražulis yra aiškinęs, kad Latvijos firma pagal sutartį gali kartą per savaitę pasiimti automobilį, be to, daugelis nuotraukų, užfiksavusių greitį viršijančią mašiną, yra neryškios. Į policiją yra iškviestas ir lietuvis, Latvijos bendrovės, iš kurios politikas nuomojasi mašiną, vadovas.

Neseniai paaiškėjo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepripažįstančiam “tvarkiečiui” gali tekti grąžinti į biudžetą parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kurias panaudojo automobilio nuomai.

Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, jei Seimo nario, kaip jis pats teigia, už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas nuomojamą automobilį vairuoja kiti asmenys, jis naudojamas ne pagal paskirtį.

“Už mokesčių mokėtojų pinigus naudojamas automobilis turi būti naudojamas parlamentinei veiklai. Jo visi pareiškimai, neva jis nežino, kas jį vairuoja, kas turi raktelius, kad pati firma naudojasi automobiliu – komisijoje tokia nuomonė, kad vis dėlto gal reikės teikti Seimo valdybai sprendimą, kad jeigu naudoja automobilį ne pagal paskirtį, kad jis už visą laiką, kai naudoja ne pagal paskirtį, susimokėtų iš savo pinigų”, – po EPK komisijos posėdžio žurnalistams yra sakęs A. Salamakinas.

A. Salamakino teigimu, P. Gražulis visas parlamentinei veiklai numatytas lėšas nuo kadencijos pradžios išleidžia automobilio nuomai bei priežiūrai.

Iš viso P. Gražulis automobilio nuomai, eksploatacijai gali būti išleidęs kelias dešimtis tūkstančių litų. Detali parlamentarų išlaidų išklotinė pradėta skelbti ne nuo kadencijos pradžios.

Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms šiuo metu skiriama 6,2 tūkst. litų ketvirčiui, tačiau ši suma nuo kadencijos pradžios kito.