Buvęs Valstybės turto fondo (VTF) vadovas pareiškė, kad pasirašydamas sprendimą iš bendrovės “Alita” privatizavimo konkurso pašalinti didžiausią kainą pasiūliusį Italijos verslininką Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Bosca) nemanė, jog dėl to valstybei galėjo būti padaryta žalos.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį pradėjęs iš naujo nagrinėti bylą dėl “Alitos” privatizavimo ir apklausęs kaltinamąjį – buvusį VTF vadovą Povilą Milašauską ir tuometinį fondo Teisės skyriaus viršininką Giedrių Pažūsį, nusprendė padaryti pertrauką iki lapkričio 18 dienos, kai liudyti bus pakviestas tuometinis premjero patarėjas ir Privatizavimo komisijos narys Saulius Spėčius.

P.Milašauskas teismui teigė, kad privatizuojant “Alitą” jis neturėjo jokių asmeninių interesų, nė vieno iš dalyvių nepažinojo asmeniškai ir pasirašydamas įsakymą iš konkurso pašalinti L.Bosca nejautė spaudimo iš Seimo ar Vyriausybės, negavo jokių prašymų dėl to bei nežinojo, kad pašalinus L.Bosca konkurse atsisakys dalyvauti antrąją vietą konkurse užėmęs dalyvis.

“Iš pradžių gana sklandžiai vyko. Manėme, kad pasibaigs, kaip ir planuota, nugalėtojas aiškus, tačiau vėliau procesas pradėjo strigti, ir mes pamatėme, kad Bosca nenori užbaigti dėl daugelio priežasčių, nes kaina buvo objektyviai per didelė. Matėsi, kad vilkina ir ieško, kaip išstoti ir išeiti su mažiausiais nuostoliais. Atsirado visokie reikalavimai, parodantys, kad nesiruošia dalyvauti, reikalauja visapusiško audito. Kiek man žinoma, jie kreipėsi dėl kreditavimo, bet nė vienas bankas nesuteikė ir jie neturėjo pinigų, gal nenorėjo turėti. Viešųjų pirkimų komisija ir Vyriausybė atsidūrė pozicijoje, kai reikėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, tas turbūt ir lėmė Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą”, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas apie derybų su L.Bosca aplinkybes.

Anot P.Milašausko, L.Bosca nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus sumokėti siūlytą kainą.

“Priminta, kad laukiama patikimumo įrodymų, kad sugebate sandorį įvykdyti, ir patikinta, kad iš mūsų pusės nebus problemų. Nieko konkretaus nepažadėjo, kad už savaitės ar dviejų pateiks”, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas, kas buvo aptarta su L.Bosca, kuomet jis atvyko į VTF.

Po to P.Milašauskas teigė sužinojęs, kad L.Bosca neatvyko parafuoti sutarties.

P.Milašauskas teigė asmeniškai domėjęsis, kaip vyksta derybos, bet negavęs informacijos, kad derybų procese galėjo būti pažeidimų.

“Aptardavome visą foną gamybiniuose, bet konkrečiai nurodžiau atlikti tą tyrimą (komisijos sprendimo teisėtumo – BNS), kai buvo sprendimas komisijos”, – teigė P.Milašauskas, klausiamas, ar VTF Teisės skyrius buvo įpareigotas atlikti derybų eigos teisėtumo tyrimą.

G.Pažūsis teisme teigė, kad į Viešųjų pirkimų komisiją buvo įtrauktas VTF teisininkas Vilius Bernatonis, bet dar nesibaigus derybų procesui jis išėjo iš darbo, o jis pats derybų procesu pradėjo domėtis tik tada, kai komisija siūlė pašalinti L.Bosca iš konkurso. G.Pažūsis teigė analizavęs tik tuos aspektus, kuriuos nurodė komisija – tai, kad L.Bosca nepasirašė paskutinio protokolo, kad nesutinka su baudų dydžiu ir kad du kartus neatvyko į derybas.

“Mes išnagrinėję nusprendėme, kad tai neturėtų būti priežastimi vėliau Boscai prisiteisti. Konstatavome, kad tie trys dalykai realiai nekelia mums grėsmės”, – teigė G.Pažūsis.

Tai, jo teigimu, nusprendė ir teismai. Priteisti žalos iš VTF L.Bosca naudai teismas nusprendė remdamasis kitomis L.Bosca pretenzijomis.

“Negalėjome pagalvoti, kad galėtų būti toks atvejis. Teisininkai turėjo pakankamą kvalifikaciją. Patirtis neleido daryti išvadų, kad bus kažkokie išmokėjimai Bosca. Po pašalinimo jis neprašė grąžinti į privatizavimo procesą, kas būtų logiška, jei būtų norėjęs grįžti. Tai įrodo, kad jis buvo nesąžiningas procese”, – teigė P.Milašauskas.

Nei P.Milašauskas, nei G.Pažūsis teigė neturėję informacijos, kad kai kurie derybininkų susitikimai nebuvo protokoluojami.

Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėjo, ar P.Milašauskas buvo aplaidus privatizuojant bendrovę “Alita” ir privalo valstybei sumokėti beveik 1,8 mln. litų.

Pernai P.Milašauską išteisinusį sprendimą priėmė to paties teismo kolegija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželio 1-ąją panaikino išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo pernai gruodį priimtą nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir grąžino apeliacine tvarka bylą nagrinėti iš naujo.

Pernai VAT paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.

Pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas – pernai rugpjūtį pripažino P.Milašauską piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.

“Alita” 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – bei “Alitos” generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.

Koncerno “MG Baltic” bendrovė “Mineraliniai vandenys”, pasak neoficialių šaltinių, už “Alitos” akcijas siūlė 60 mln. litų ir buvo antroje vietoje. Be to, konkurse dar dalyvavo didmeninės prekybos bendrovės “Eugesta” ir finansų įmonės “Vinvesta” konsorciumas (apie 57 mln. litų).

2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš “Alitos” privatizavimo konkurso LAT sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Bosca 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.

Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis “Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant “Alitą” valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.