Šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams rašytojo pavardė nieko nebesako. Jie, priešingai nei jų tėvai, nebeturi savų herojų.

“Šiuolaikiniai vaikai kūrinio neidentifikuoja su autoriumi, tai yra jei tobulas kūrinys, tai genialus ir jo autorius. Dabar vaikai ir paaugliai rišasi prie pačios knygos ir dažnai net nežino, kas jos autorius, o ir juo nesidomi”, – pastebi leidyklos “Nieko rimto”, leidžiančios vaikų ir paauglių literatūrą, vadovas Arvydas Vereckis. Taigi šiandieninius vaikus ir paauglius formuoja madingi paskiri kūriniai, o ne konkretūs rašytojai ir jų knygos.
Be to, pasak leidyklos “Nieko rimto” vadovo, vakar buvęs populiarus kūrinys nebūtinai toks liks ir po pusės metų. “Šiandieninė literatūra sensta taip pat sparčiai kaip ir naujosios technologijos: prieš pusmetį įsigytas kompiuteris buvo pats pažangiausias, o šiandien – jau visiška atgyvena. Taip ir knygos: į užmarštį visiškai nuėjo talentinga rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Vis mažiau skaitomas ir jau pradedamas užmiršti Vytautas V.Landsbergis, o ir keletą metų populiariausiųjų sąrašuose buvęs talentingas rašytojas Gendrutis Morkūnas, nors dar ir tebėra populiarus, po mirties vis mažiau perkamas ir skaitomas”, – apgailestauja A.Vereckis.
Dar blogesni klasikos reikalai. Ją, pasak “Nieko rimto” vadovo, vaikai ir paaugliai skaito tik spaudžiami mokytojų bei tėvų. “Jei šalia gulės Anderseno premijos laureato knyga ir topuose karaliaujančių serijų “Prietrankos dienoraštis” ar “Nevykėlio dienoraštis” kuri nors knygų, tai nė vienas vaikas, neraginamas suaugusiųjų, nesirinks klasikos kūrinio, o ir jei priversi skaityti Vytautą Račicką, vaikas skaitys, bet tikrai nebus labai laimingas”, – tvirtina A.Vereckis.
Leidyklos “Alma littera” direktorė Danguolė Viliūnienė sako, kad neetiška lyginti klasikos ir šiuolaikinių autorių knygų pardavimą, tačiau per metus parduotų šiuolaikinių vaikų ir paauglių rašytojų knygų skaičius – klasikos knygų autorių nenaudai. “Klasika tebėra skaitoma, bet topuose dominuoja madingi šiuolaikiniai autoriai, rašantys paprastus, nesudėtingus tekstus”, – pastebi D.Viliūnienė.
“Deja, tarp madingų šiuolaikinių rašytojų knygų lietuvių autorių mažai. Dominuoja verstinė literatūra, – teigia A.Vereckis. – Vis dėlto mes neturime tiek talentingų rašytojų, mūsų autorių knygos labai specifinės: liūdnos, sunkios, mes negebame padaryti tokio įspūdžio šiuolaikiniams vaikams. Užsienio autoriai geriau perpranta jų filosofiją, ypač jei pagal kūrinį sukuriamas meninis filmas.”
Tiesa, patys leidėjai prisipažįsta, kad dėl to, ką skaito šiuolaikiniai vaikai, jiems ne visada smagu, bet tokia rinka. “Kartais pažvelgęs į savo šeštaklasės dukters mokytojos rekomenduojamų vaikams skaityti knygų sąrašą nerandu žodžių, bet man būtų neetiška plačiau šito komentuoti”, – atsidūsta leidyklos “Baltos lankos” vadovas Saulius Žukas.
Kita vertus, A.Vereckis, D.Viliūnienė ir S.Žukas sutaria, kad nors “Hario Poterio” ar “Žiedų valdovo” serijos knygos neturi didelės meninės vertės, bet jos vertingos tuo, kad neskaitančius vaikus išmokė skaityti ir atvedė į knygų pasaulį.
Tiesa, šiandien šios knygos irgi jau benueinančios į užmarštį.

Knygos, darančios didžiausią įtaką šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams
R.Scottono serija “Katinėlis juodis”
Z.Milerio serija “Kurmis”
S.Nordqvisto serija “Petsonas”
D.Knister serija “Ragana Lilė”
P.van Loono serija “Siaubų autobusas”
R.R.Russell serija “Prietrankos dienoraštis”
J.Kinney serija “Nevykėlio dienoraštis”
L.J.Smith serija “Vampyro dienoraštis”
S.Meyer serija “Saulėlydis”
Ch.Paolini serija “Eragonas”