"Veido" archyvas

Nors pačių užaugintų šviežių daržovių dar teks palūkėti, kažin ar dažnas mūsų bent dieną kitą iškenčiame be salotų. Pasistenkime, kad naminės salotos būtų daug gardesnės nei pirktinės!

Elementaru, bet svarbu

Salotos gali būti ne tik lengva užkanda, bet ir pagrindinis patiekalas – tuomet į jas paprastai dedama mėsos, paukštienos ar žuvies. Sotumo suteikia kiaušiniai, makaronai, ryžiai, riešutai.

Kuo šviežesnes daržoves salotoms parinksite, tuo jos bus gardesnės. Žodžiu, vargu ar salotos bus skanios, jeigu jas gaminsite iš šaldytuve užsistovėjusių nepanaudotų daržovių. Reikia atminti ir tai, kad greičiau genda nuplautos daržovės. O majonezu ar padažu salotas geriausia gardinti prieš pat tiekiant į stalą. Paruoštas salotas, net ir laikomas šaldytuve, reikėtų suvalgyti dar tą pačią dieną.

Dar salotos bus gardesnės, jeigu:

Salotas, petražoles, bazilikus ir kitus žalumynus ne pjaustysite peiliu, o plėšysite rankomis.
Smulkintas daržoves salotinėje maišysite ne metaliniu šaukštu, o mediniais įrankiais.

Daug lemia pagardai

Bet kokias salotas, net ir iš kelių sudedamųjų dalių, paįvairintų tinkamas padažas. Puikiai galima apsieiti ir be majonezo. Kaip užpilas dažniausiai vartojamas aliejus bei actas ar kita rūgštis (tarkim, citrinų sultys) su įvairiais priedais. Juos reikėtų derinti tokiu santykiu: trys dalys aliejaus ir viena dalis acto ar kitos rūgštelės. Jei toks padažas rūgštokas, galima įberti žiupsnelį cukraus ar įdėti šiek tiek medaus. Beje, aromatingiausias alyvų aliejus, o įvairias egzotiškas jo rūšis, tarkim, sezamų, graikinių riešutų ar moliūgų aliejų, rekomenduojama didesne dalimi atskiesti įprastiniu, pavyzdžiui, saulėgrąžų.

Iš prieskonių labiau tiks švelnesni – petražolės, bazilikai, peletrūnai, o ne, pavyzdžiui, aštrusis rozmarinas. Švieži bazilikai ypač dera su pomidorais, mėtos su graikinėmis salotomis, kalendros – su krevetėmis.
Kečupu, smulkintu česnaku, špinatais, petražolėmis, pelėsiniu sūriu galima paįvairinti ir tradicinį majonezą.

Šis tas apie sudėtį

Produktų, kurie netiktų salotoms ruošti, praktiškai nėra. Bent šį tą išmanant apie produktų derinimą, gaminant salotas galima ir paimprovizuoti.

• Sūris. Jis salotoms suteiktų pikantiško prieskonio. Tiesa, patartina nepadauginti, antraip beveik nejusite kitų sudedamųjų dalių skonio. Gurmanų mėgstami mocarela, feta, kietas smulkiai tarkuotas parmezanas ypač tinka salotoms, į kurias dedate pomidorų.

• Mėsa, žuvis. Salotoms tiks virta ar rūkyta vištiena, kalakutiena, dešra ar karšto rūkymo arba vytintas kumpis. Iš žuvų daržovių salotoms labiausiai tiktų jūrinės arba, tarkim, lašiša, tunas, upėtakis bei krevetės.

• Makaronai. Mėsos ir žuvies salotoms ne tik suteiktų sotumo, bet ir sušvelnintų jų skonį makaronai. Daugeliui patinka makaronų salotos su daržovėmis, pagardintos tarkuotu parmezanu.

• Riešutai. Net nedidelis kiekis smulkintų riešutų salotoms suteiks gero skonio ir papildomų maistingųjų medžiagų. Beje, sodresnis kepintų riešutų skonis. Riešutų vertėtų atsisakyti nebent besilaikančiosioms dietos, nes jie – vieni iš nedaugelio kaloringų salotų ingredientų.

• Pievagrybiai. Šie grybukai universalūs – tiks į kone kiekvienas salotas. Ar juos kepinti, ar dėti žalius – skonio reikalas.

Trumpai drūtai

• Nuplautus salotų ar kopūstų lapus reikia nusausinti popieriniu rankšluosčiu, antraip padažas pažliugs ir patiekalas nebus toks gardus.

• Tarką, kuria ruošiatės smulkinti sūrį, suvilgius aliejumi jis neprilips, o tarką bus lengviau nuplauti.

• Smulkinami obuoliai bei kriaušės nepatamsės, jeigu ir stiklinę pjaustymo lentelę, ir pačius vaisius apšlakstysite citrinų sultimis.

• Tarkuoti ridikėliai bei ridikai nebus karstelėję, jeigu juos susmulkinusios palaikysite po tekančiu vandeniu.

• Krienus prieš smulkinant reikėtų nuplikyti karštu vandeniu – išnyks nepageidaujamas aitrumas.

• Virtas daržoves pjaustykite tik tada, kai šios atvės, antraip mišrainė ar salotos bus ne tokios skanios ir greičiau ges.