Ateinančius penkerius metus gydymo metodai ir technologijos tobulės, jomis galės pasinaudoti daugiau Lietuvos žmonių, bet sergančiųjų nemažės.

Prieš keletą metų baigus įgyvendinti Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projektą, o dabar jį tęsiant Vakarų ir Vidurio Lietuvoje, mirčių nuo miokardo infarkto sumažėjo tris kartus. Mat susirgusieji ūmiu miokardo infarktu per kelias valandas atvežami į VUL Santariškių klinikas, kuriose jiems per kateterį atkuriamos pažeistos arterijos, o po kelių dienų ligoniai tolesnio gydymo grįžta į rajonų ligonines.
Tai bene sėkmingiausias sveikatos apsaugos reformos pavyzdys, davęs veiksmingų rezultatų. Remiantis šiuo principu, kai integruojamos tretinio lygio paslaugas teikiančios klinikos, rajonų ligoninės ir šeimos medicinos centrai, planuojama pertvarkyti visą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. „Sveikatos ministerijos tikslas – ne uždaryti ligonines, bet integruoti visas įstaigas. Tad bus trys universitetinės ligoninės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, stiprios regioninės ligoninės didesniuose Lietuvos miestuose, o kaimiškuose rajonuose – slaugos paslaugas teikiančios įstaigos“, – sako sveikatos apsaugos viceministras prof. Gediminas Černiauskas.
Jis pabrėžia, kad tokiu būdu gerės paslaugų prieinamumas ir pacientai jausis saugesni. Mat, pavyzdžiui, nesudėtingos operacijos bus atliekamos rajonų ligoninėse, o tada, kai reikės moderniausios aparatūros ir profesionaliausių specialistų, – klinikose. Tačiau po kelių dienų pacientas tolesnio gydymo grįš į savo rajono ligoninę.
Pasak viceministro, privačių įstaigų per penkerius metus nesumažės, bet jos taip pat bus integruotos į bendrą sistemą.

Didės brangių technologijų prieinamumas

Po penkerių metų pavyks išgelbėti daugiau gyvybių, nes brangios naujausios technologijos bus taikomos kelis kartus dažniau nei šiuo metu.
Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas dr. Virgilijus Tarutis neabejoja, kad sergantiesiems širdies ligomis ilgiau išgyventi padės dirbtinės širdys, kurios šiuo metu retai naudojamos, nes yra labai brangios. „Artimiausiu metu vis daugiau žmonių, kuriems nepadeda nei vaistai, nei operacijos, galės naudotis dirbtinėmis širdimis. Taip pat padaugės jaunų žmonių, kuriems jos padės sulaukti donoro. Mat dirbtinių širdžių bus pradėta daugiau gaminti, dėl to sumažės kaina“, – prognozuoja V.Tarutis.
Pasak širdies chirurgo, labiau išplis mažai invaziniai chirurginiai būdai, pavyzdžiui, kai neatveriant krūtinės ląstos implantuojamas širdies vožtuvas. Tikėtina, kad bus pradėti taikyti ir pasitelkus audinių inžineriją sukurti vožtuvai, kurie tarnaus ilgai, nebus atmetimo reakcijos. Daugės vėžio formų, kitų ligų, kurias medikai sėkmingai suvaldys.
Vis dėlto sveikesni per artimiausius penkerius metus netapsime. Mat visuomenės sveikata nuo medicinos priklauso vos 20 proc., o pagrindinis veiksnys, lemiantis, kiek ilgai gyvensime sveiki, – gyvenimo būdas. „Šiuolaikinės technologijos didina išlaidas, bet padėties iš esmės nekeičia. Turėtų įvykti esminis lūžis, kad sulauktume proveržio. Vis dėlto intensyvus gyvenimo būdas, stresas neišnyks. Per dešimt metų rūkančiųjų Lietuvoje beveik nesumažėjo, todėl neverta tikėtis, kad artimiausiu metu staiga rūkalių bus mažiau“, – pagrindines priežastis, kodėl pagal sveikatos rodiklius neprisivysime Vakarų Europos šalių, vardija V.Tarutis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.