Mes turime šansą pasinaudoti savo technologiniu pranašumu, pakeisti savo likimą iš atsilikusios, prastai administruojamos valstybės į modernią ir gerai besitvarkančią.

Pagaliau galime didžiuotis savo valstybe. Bavarijos sostinėje Miunchene nevyriausybinė organizacija FTTH (Fiber To The Houme, Europe Council) paskelbė šviesolaidinio interneto lyderius. Lietuva pagal šviesolaidinio interneto prieinamumą yra pirma Europoje ir septinta pasaulyje. Pasaulyje nusileidžiame tik Pietų Korėjai, Jungtiniams Arabų Emyratams, Honkongui, Japonijai ir Taivanui. Lietuvoje beveik 30 proc. būstų jau prisijungę prie šviesolaidinio interneto, o galimybę prisijungti turi 97 proc. namų ūkių. Europoje visus palikome toli už nugaros, net išdidieji estai nuo mūsų atsilieka daugiau nei tris kartus.
Mūsų lyderystė šviesolaidinio interneto atžvilgiu susijusi tiek su Lietuvos dydžiu (kuo valstybė mažesnė, tuo reikia mažiau investicijų visai šalies teritorijai padengti), tiek su pigesne darbo jėga imliuose darbui infrastruktūros projektuose, tiek su vietinių interneto tiekėjų įžvalgia strategija investuoti ne į šiandienos, o į rytdienos technologijas.
Didžiausią indėlį į šį mūsų technologinį pranašumą padarė privačios bendrovės “Teo” šimtamilijoninės investicijos. Didelį ir tankų nacionalinį interneto tinklą už ES lėšas sukūrė ir toliau tobulina valstybinė institucija VšĮ “Plačiajuostis internetas” (RAIN). Interneto galimybės būtų dar įspūdingesnės, jei valstybinis operatorius ne konkuruotų su privačiu “Teo”, o tinkamai įgyvendintų savo įkūrimo ir veiklos misiją – interneto tinklo kūrimo galimybes nukreiptų į tolimus ir brangiai pasiekiamus šalies regionus, kurie niekada nedomins privačių interneto tiekėjų.
Taigi, turime didelį ir svarbų technologinį pranašumą. Kone visi lietuviai gali dirbti greitame ir patikimame šviesolaidinio interneto tinkle. Interneto teikiamos galimybės kasdienį mūsų gyvenimą gali padaryti patogesnį, mokymąsi – spartesnį ir technologiškai įvairesnį, profesinę veiklą – efektyvesnę.
Vis dėlto kyla pagrįsta abejonė, ar sugebėsime šį savo technologinį pranašumą tinkamai išnaudoti. Galimybė ir lieka galimybe, jei nėra gebėjimų ja tinkamai pasinaudoti. Rusija valdo šeštadalį planetos teritorijos, bet nesugeba apsirūpinti maisto produktais. Turi visą Mendelejevo lentelę apimančių gamtinių išteklių, bet yra skurdi ir technologiškai atsilikusi valstybė. Savo didžiules technologines galimybes ji demonstruoja tik kosmose ir karinėje pramonėje, negebėdama technologinių laimėjimų priartinti prie savo piliečių. Kone visą Lietuvą apimantis šviesolaidinis internetas yra milžiniškas žingsnis į ateitį.
Internetas yra modernus informacinis kanalas gauti ir skleisti informacijai. Bet jau spėjome įsitikinti, kaip tokio plataus ir technologiškai modernaus interneto galimybės tragiškai prastai išnaudojamos ir net kompromituojamos mūsų viešajame sektoriuje, valstybės institucijose. Nors kelerius metus už kelias dešimtis milijonų litų bandoma sukurti visą šalį ir visas sveikatos priežiūros įstaigas apimančią sveikatos informacinę sistemą, kol kas jos veikimo požymių nepavyksta aptikti. Popierinės ligos istorijos iki šiol išlieka vienintelis informacijos apie pacientų sveikatą šaltinis.
Pagalbos linija 112 taip pat finansuota tiek visos ES, tiek Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, bet iki šiol striginėja. Nors jau keleri metai kalbama apie tai, kad būtina suteikti galimybę per rinkimus balsuoti internetu, realių darbų šioje srityje nėra nuveikta. Estai turi daug mažesnį ir prastesnį interneto tinklą, bet išnaudoja jį daug efektyviau ir talentingiau. Estijoje jau seniai sklandžiai veikia ir balsavimas internetu, ir visą šalį apimanti pagalbos linija.
Jei mokytojai gimnazijose ir profesoriai universitetuose neišmokys savo moksleivių ir studentų pasinaudoti šia galimybe mokytis ir kurti modernius informacinius produktus, mūsų interneto pasiekiamumo galimybė bus naudojama ne kūrybai, produktyvumo ir efektyvumo didinimui, o primityvioms ar net žmogų bukinančios ir jo laiką negailestingai ryjančioms pramogoms. Jei viešojo sektoriaus vadovai nebus pajėgūs savo paslaugų tinkamai perkelti į internetą, mūsų šviesolaidinė lyderystė liks tik galimybė, kuria nesugebėjome pasinaudoti.
Lietuvoje surengtame Europos krepšinio čempionate dirbę Vakarų žurnalistai buvo maloniai nustebinti puikių informacinių technologijų ir sparčiojo interneto galimybių. ESBO Vilniaus konferencijoje viso pasaulio politikai ir diplomatai įsitikino, kad Lietuva technologiškai pažangesnė už dideles ir turtingas Vakarų valstybes. FTTH konferencijų centre “Allianz” organizatoriai nesugebėjo aprūpinti dalyvių tinkamu interneto ryšiu. Miuncheno viešbutyje interneto galimybės prastesnės nei Lietuvos provincijoje.
Taigi, turime šansą pasinaudoti technologiniu pranašumu, pakeisti savo likimą iš atsilikusios, prastai administruojamos valstybės į modernią ir gerai besitvarkančią. Tiesa, tam tik technologinių galimybių nepakanka. Tam reikia pirmiausia viso Lietuvos viešojo sektoriaus (švietimo sistemos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos institucijų, kitų viešųjų paslaugų teikėjų) atsidavimo savo paslaugų modernizacijos sąjūdžiui.
Privačios organizacijos, verslas, spręsdami savo konkurencingumo ir efektyvumo problemas, sėkmingai naudojasi esančiomis technologinėmis galimybėmis. Nereikia abejoti, kad interneto galimybės sukurs ir naujų, konkurencingų pasaulyje bendrovių. Visuomenėje visada atsiranda žmonių, kurie suteiktomis galimybėmis anksčiau ar vėliau pasinaudoja savo asmeninei gerovei kurti.
Bet ar visa Lietuvos visuomenė galės pasinaudoti šiomis galimybėmis, daugiausia priklausys nuo mūsų kultūrinių pokyčių. Ekonomiškai ir administraciškai nuo ES senbuvių atsilikusiai Lietuvai reikia kultūrinio šuolio, kad iš korumpuotos, varganos valstybės galėtume transformuotis į modernią ir pažangią visuomenę. Pramoninės revoliucijos XIX a. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje lėmė milžiniškus politinius, kultūrinius pokyčius, leidusius šioms valstybėms ilgą laiką užimti lyderių pozicijas ir savo piliečiams garantuoti aukštą socialinę gerovę.
Ar Lietuva sugebės pasinaudoti savo technologiniu pranašumu ir jo padedama pasieks proveržį kitose srityse, priklausys tiek nuo kiekvieno šalies piliečio, tiek nuo šalies elito.