Kitą savaitę Lietuvos knygynuose pasirodys „Tvin Pykso“ režisieriaus Davido Lyncho knyga “Pagauti didžiąją žuvį: meditacija, sąmonė, kūrybingumas”. Iš jos pasisemsite tikrai daug išminties. O “Veidas” siūlo keletą ištraukų iš šio kūrinio.

Idėjos – lyg žuvys.
Smulkias žuveles galima žvejoti ir sekliuose vandenyse. Bet jei nori pagauti didelę žuvį, turi leistis į gelmes.
Ten, giliai, žuvys didesnės ir švaresnės. Jos galingos, neapčiuopiamos. Ir nuostabios.
Aš žvejoju tokias žuvis, kurių reikia man, tokias, kurias galėčiau paversti kinu. Tačiau gelmėse plaukioja įvairiausių žuvų. Verslo, sporto. Kokių tik nori.
Visa, kas egzistuoja, kyla iš pačių gelmių. Šiuolaikinėje fizikoje šis lygmuo vadinamas vieningu lauku. Kuo platesnė sąmonė – ir gebėjimas suvokti, – tuo giliau panyri į šį šaltinį ir tuo didesnę žuvį pagauni.
Transcendentinę meditaciją (TM) praktikuoju trisdešimt trejus metus, šia praktika remiuosi kurdamas filmus, tapydamas ir visose kitose savo gyvenimo srityse. Medituodamas neriu į gelmes ieškoti didžiosios žuvies. Šioje knygoje noriu pasidalyti savo patirtimi.

Dusinantis guminis kvailio kostiumas

Lengviau visą dangų
suvynioti į skiautelę, nei savęs nepažinus
pasiekti tikrąją laimę.
Upanišados

Prieš pradėdamas medituoti buvau kupinas baimių ir nerimo. Nuolat prislėgtas ir piktas.
Dažnai pyktį išliedavau ant savo pirmos žmonos. Po dviejų savaičių nuo meditavimo pradžios ji manęs paklausė:
– Kas tau yra?
Kurį laiką tylėjau. Paskui paklausiau:
– Ką turi omeny?
Ji atsakė:
– Kur pasidėjo tavo pyktis?
Nė nepajutau, kad jis išgaravo.
Tokią prislėgtą nuotaiką ir pyktį vadinu dusinančiu ir negatyviu guminiu kvailio kostiumu. Jis tikrai dusina, o guma dvokia. Medituodamas ir nirdamas į save, po truputį iš to kostiumo išsivaduoji. Vadėjantis dvokui galiausiai suvoki, koks jis buvo bjaurus. O jam visai išnykus tampi laisvas.
Pyktis, dvasinis sąstingis ir liūdesys gali papuošti pasakojimą, bet filmų kūrėją ar menininką veikia kaip nuodai. Jie lyg replėmis užgniaužia kūrybiškumą. Patekęs į tuos gniaužtus vargiai pajėgi išlipti iš lovos, kūrybiškumo ir idėjų srautas aplenkia. Kad galėtum kurti, reikia aiškumo. Atsiranda naujų idėjų. (…)

Kinas
Kinas yra kalba. Juo pasakoma labai daug svarbių, abstrakčių dalykų. Dėl to jis man ir patinka.
Man ne visada sekasi parinkti žodžius. Kai kurie žmonės yra poetai, todėl mintis geba išreikšti nuostabiausiais žodžiais. O kinas turi savo kalbą. Ja taip pat galima labai daug pasakyti, nes jos raiškos priemonės – laikas ir kadrų kaita. Dar dialogai. Ir muzika. Garso efektai. Labai daug priemonių. Jomis galima išreikšti jausmus ir mintis taip, kaip nepadarysi jokiais kitais būdais. Kinas – stebuklinga medija. Mėgaujuosi mąstydamas apie vaizdų ir garsų kaitą laike, kuriančią tai, ką įmanoma padaryti tik kine. Tai nėra vien žodžiai ar muzika – tai ištisa elementų, jungiamų kartu ir sudarančių tai, ko iki tol nebuvo, virtinė. Tai istorijos pasakojimas. Tai pasaulio, patirties, kurią žmonės gali išgyventi tik pažiūrėję filmą, kūrimas. Kai pagaunu filmo idėją, mane apsėda mintis, kaip galėčiau ją įgyvendinti kine. Man patinka abstrakčios istorijos, jas įmanoma paversti kinu.
(…)

Los Andželas

Į Los Andželą atvykau iš Filadelfijos, kur gyvenau penkerius metus, lankiau meno mokyklą. Filadelfija vadinama Broliškos meilės miestu, bet kai aš ten gyvenau, ji buvo lindynė. Meilės tame mieste buvo nedaug.
Atvykau į Los Andželą naktį, tad tik kitą rytą, išėjęs iš mažyčio buto San Vincento bulvare, išvydau šviesą. Ji sujaudino mane iki sielos gelmių. Iki šiol jaučiuosi laimingas, galėdamas gyventi šioje šviesoje.
Myliu Los Andželą. Pažįstu daug žmonių, kurie Los Andželą laiko nuobodžiu, monotonišku miestu. Bet pagyvenęs čia pradedi suvokti kiekvieno kvartalo savitą nuotaiką. O naktiniame jazmino kvapo dvelksme ir nuostabiame ore tebėra gyvas kino aukso amžius. Šviesa įkvepia ir suteikia energijos. Net tvyrant smogui, ji netampa raiži, išlieka skaidri ir minkšta. Ji suteikia man pasitikėjimo savo jėgomis. Nežinau kodėl. Ji skiriasi nuo kitų vietų šviesos. Šviesa Filadelfijoje net ir vasarą nė iš tolo nėra tokia skaidri kaip ši. Kaip tik ši šviesa iš pradžių ir atvijo kino kūrėjus į Los Andželą statyti filmų. Ši vieta nuostabi iki šiol. (…)