Velykos – tai proga leisti sau pasilepinti maistu, kurio kasdien neperkame ir negaminame. Vis dėlto specialistai perspėja – per šventes turėtume laikytis pagrindinės mitybos taisyklės: įvairumas, nuosaikumas ir subalansuotumas.

Ruošiantis šventėms tikriausiai teks ilgiau užtrukti ieškant šviežių, ekologiškų ar išskirtinės kokybės produktų, apsilankyti ūkininkų turgeliuose, o gaminant patiekalus – nepagailėti laiko, įdėti daugiau fantazijos ir širdies.
Pačių suruoštos vaišės bus ne tik įvairesnės, bet ir sveikesnės. Parduotuvių lentynose esantys gaminiai paruošti ilgesniam laikymui, todėl juose neišvengiamai esama maisto priedų. Gana dažnai produktai „dekoruoti“ – aromatizuoti, padažyti.
„Subalansuotumas – tai tam tikros maisto proporcijos. Per Velykas neturėtume valgyti vien mėsos ir kiaušinių. Reikėtų nepamiršti vaisių ir daržovių bei grūdinių produktų, išlaikyti santykį tarp riebalų, baltymų ir angliavandenių“, – sako Ilona Drulytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja.
Pasak ekspertės, ruošdamiesi šventėms daugiausia galvojame apie mėsos ir žuvies patiekalus. Riebalai – viena didžiausių mūsų mitybos blogybių, todėl reikėtų stengtis, kad gaminami mėsos patiekalai nebūtų riebūs, vartoti kuo mažiau riebių padažų. Jei valgysime pakankamai daržovių, organizmui mėsą bus lengviau virškinti.
Garnyrui mitybos specialistė siūlo rinktis kuo daugiau ir įvairesnių daržovių. Prekybos centruose gausu šviežių pomidorų ir agurkų. Nors jie pavasarį brangūs, šias daržoves valgome praktiškai kasdien. Šventėms ji pataria rinktis įvairesnių daržovių: raugintų kopūstų, troškintų burokėlių arba cukinijų, salierų. Visa tai – nebrangu ir nekasdieniška. Ne mažiau vertingos ir šaldytos daržovės.
Troškintą mėsą ar kepsnius siūloma patiekti ne su bulvėmis, o su perlinių kruopų, sorų, kukurūzų, natūralių ryžių ar kitokia koše.
„Iš tiesų dauguma lietuvių valgo per riebiai, per sūriai ir per saldžiai, – tvirtina I.Drulytė ir šeimininkėms pataria nepersūdyti gaminamo maisto. – Jos savo šeimyną ir svečius turėtų pratinti prie mažesnio druskos kiekio. Jei vaišėms ruošti bus vartojami švieži, ekologiški ir natūralūs produktai bei prieskoniai, patiekalai bus išskirtiniai, todėl jų tikrojo skonio nereikia užgožti druska. Dienos normą – 5 gramus druskos – labai lengva suvartoti, daug sunkiau šios normos neviršyti.“
Kitos didžiosios blogybės – tai persivalgymas ir ritmo nesilaikymas. Todėl per šventes būtina atsispirti pagundai ir pakilti nuo vaišėmis apkrauto stalo. Jei nevalgysime per daug, laikysimės mitybos režimo, išvengsime bėdų, kurios dažną pradeda kamuoti dar šventėms nesibaigus.

VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės komentaras
Vartotojai pradeda suvokti, kad sveikesnio ir skanesnio maisto gali pasiūlyti tik vietos gamintojas ar ūkininkas, naudojantis tradicines, mums įprastas žaliavas bei receptūras. Todėl ir Velykų stalo puošmena turėtų tapti mūsų ūkininkų gaminami tradiciniai produktai ar patiekalai. Juolab kad yra nemažas jų pasirinkimas. Lietuvos ūkininkai savo produkciją dažniausiai parduoda ūkininkų turgeliuose ir tiesiogiai iš savo ūkių, nors jų vis daugiau galima rasti ir didžiųjų prekybos centrų lentynose. Veikia ir ūkininkų kooperatyvai, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmų kooperatyvas “Lietuviško ūkio kokybė”, asociacijos, sąjungos, kaip antai Lietuvos ūkininkų sąjunga, Šeimos ūkininkų sąjunga, “Tatulos” programa. 2012 m. veikė net 76 laikinosios ūkininkų prekyvietės.
Gražiai Velykų stalą gali papuošti ir naudingi sveikatai būti patiekalai su daigintomis sėklomis ar jaunais želmenimis. Jų galima užsiauginti patiems, tiesiog reikėtų atkreipti dėmesį ir šiam tikslui būtinai naudoti tik maistines sėklas. Šių produktų galima įsigyti ir prekybos centruose, ekologinių daržovių skyreliuose.
Prekyvietėse vertėtų pasidairyti ir vietos ūkininkų užaugintų triušių ar paukščių (vištų, ančių, žąsų, kalakutų). Išmoningos šeimininkės iš jų gali paruošti išskirtinius šventinius pietus, kurie, be visa kita, dar bus ir palankesni sveikatai.

Statistika
2012 m. negyvūninio maisto žemės ūkio produkciją gamina ir rinkai tiekia 282 ūkininkai. Palyginti su ankstesniais metais, ūkininkų, gaminančių pirminę produkciją, padaugėjo 10 proc.
Negyvūninio maisto gamyba užsiima:
51 vaisių ir uogų augintojas
47 daržovių, bulvių perdirbimo, konservavimo ūkiai
46 bulvių ir daržovių augintojai
36 sulčių spaudėjai
17 arbatžolių ir prieskoninių žolių augintojų
12 grybų augintojų
9 maistinių sėklų augintojai
1 daigintų sėklų ir 1 želmenų augintojas
1 vaisių ir uogų šaldymo įmonė

Gyvūninį maistą ruošia:
353 pieno ūkiai (gamina sviestą, varškę, grietinę, sūrius ir kt.)
25 mėsos įmonės, kurios gali savo produkciją parduoti visose ES šalyse
15 triušių ir paukščių nedidelių kiekių skerdyklos ūkių, galinčių savo produkciją parduoti Lietuvoje
186 žuvų pirminių produktų gamintojai (žvejai)
5998 bitynai
Pagal individualios įmonės veiklos statusą dar veikia 29 nedidelės mėsos įmonės, 6 žuvų perdirbimo įmonės, 5 mėsinės.
Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 68 Lietuvos ūkininkų užaugintų daržovių mėginius. Nė viename mėginyje pesticidų likučiai neviršijo leistinos normos, o 49 proc. mėginių pesticidų likučių visai nerasta.
Priminsime, kad kiekvienais metais Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje užregistruojama per 3 tūkst. vartotojų nusiskundimų dėl maisto produktų, tačiau dėl ūkininkų produkcijos iki šiol nėra gauta nė vieno pagrįsto skundo.