Vos prieš mėnesį Klaipėdos valstybinis jūrų uostas atsidūrė visų dėmesio centre – į jį atplaukė šalies energetinei nepriklausomybei lemiamos reikšmės turintis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas „Independence“. Plėsdamas infrastruktūrą, uostas tampa hubu – krovinių paskirstymo centru, kuriame konteineriai ir birieji kroviniai išskirstomi visam Baltijos jūros regionui.

Vytenis Surgailis

Šie pokyčiai, leidę padidinti uosto pajėgumą bei pralaidumą kaimyninių uostų atžvilgiu, nebūtų įvykę be uosto laivybos kanalo platinimo ir gilinimo darbų.

Pasitelkus ES sanglaudos fondo lėšas Klaipėdos uosto laivybos kanalo plotis siauriausioje dalyje padidėjo iki 150 m, o gylis – iki 14,5 m (prieš tai šie matmenys siekė atitinkamai 120 ir 13–13,5 m). Pagerėjus techniniams parametrams uostas gali saugiai priimti laivus, kurių ilgis – daugiau kaip 300 m, o plotis – 40 m.

Uosto gilinimo ir platinimo darbus atliko olandų įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Bendra projekto vertė – 127,3 mln. Lt, iš jų apie 83 mln. Lt – ES investicijų dalis.

Projekto darbai išsiskyrė operatyvumu

„Uosto gilinimo ir platinimo darbai leido Klaipėdos uostui žengti į naują lygmenį. Išgilinus ir praplatinus uosto laivybos kanalą, į Klaipėdos uostą gali patekti didieji laivai, tarp jų ir laivas-saugykla „Independence“ – SGD terminalo, mūsų galimybės užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą, dalis“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

SGD terminalas – tai pirmasis toks terminalas Baltijos šalyse, kurį sudaro SGD laivas-saugykla, krantinė bei dujotiekio atšaka. Terminalas, esantis Kuršių mariose, yra alternatyva vamzdynui, kuriuo importuojamos dujos iš Rusijos. Į terminalą dujos tiekiamos laivais dujovežiais. Klaipėdos uostui šis objektas, užtikrinsiantis papildomą pajamų šaltinį, padėjo sukurti naujų darbo vietų klaipėdiečiams ir plėtoti naujas verslo rūšis regione.

Pagilintu ir išplatintu uosto kanalu paskui laivą-saugyklą „Independence“ atplaukė ir kitas panašių parametrų laivas – dujovežis „Golar Seal“.

„Įvedant šiuos laivus oro sąlygos tikrai nebuvo itin geros, tačiau mūsų Uosto kapitono tarnyba puikiai susitvarkė, šiuos abu laivus saugiai įvedė bei prišvartavo. Kad būtų užtikrinta saugi šių laivų navigacija Klaipėdos uoste, buvo daug dirbama su SGD laivų tiekėjos kompanijos „Hoegh LNG“ atstovais. Esu lankęsis daugybėje pasaulio uostų ir tikrai galiu patikinti, kad mūsų locmanų, Uosto kapitono tarnybos žmonių darbas yra aukščiausio lygmens“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uostas – didesniems laivams

Vienas svarbiausių uosto pajėgumo veiksnių – galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės gramzdos laivus. Taigi gilinant uostą svarbus kiekvienas centimetras. Apskaičiuota, kad vienas laivybos kanalo gylio centimetras į vadinamąjį „Panamax“ tipo, tai yra didžiausią galintį praplaukti Panamos kanalu, laivą papildomai leidžia krauti apie 140 tonų krovinių. Atlikti uosto gilinimo darbai Klaipėdai leido sustiprėti kitų uostų atžvilgiu, nes šiandien krovinio savininkai pirmiausia klausia ne įkainių, bet kokio dydžio laivą uostas gali priimti.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus, investicijos į Klaipėdos uostą valstybei duoda grąžą per rekordiškai trumpą laikotarpį, o uosto veikla kasmet valstybės biudžetą papildo vidutiniškai puse milijardo litų. Todėl turėti uostą, į kurį didieji laivai gali atgabenti konteinerius, aplenkdami įprastus Vakarų Europos uostus – Hamburgą, Brėmerhafeną ar Antverpeną, Lietuvai yra ne tik prestižas, bet ir ekonominė nauda.

Perspektyva turizmui

ES lėšomis išgilintas uostas, taip pat ES iš dalies finansuotas naujasis Centrinis Klaipėdos terminalas, skirtas keleiviams ir kroviniams, atvėrė ir didesnes kruizinės laivybos galimybes. Birželį Klaipėdoje pasitiktas bene didžiausias iki šiol į uostą užsukęs kruizinis laivas. Įspūdingų gabaritų Maltos kruizinis laivas „Celebrity Eclipse“ ilgiu prilygsta trims futbolo aikštėms. Laivo aukštis viršija dvidešimties aukštų namą, į jį telpa apie 4400 žmonių. „Jeigu nebūtų pagilintas ir išplatintas uosto kanalas, vargu ar galėtume priimti tokius milžinus“, – sako A.Vaitkus.

Per šių metų kruizinį sezoną, kuris uostamiesčiui buvo rekordinis, į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai atplaukė 63 kartus ir atplukdė apie 57 tūkst. turistų, arba apie 70 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Šį sezoną Klaipėda aplenkė Rygos uostą, į kurį kruiziniai laivai užsuko 57 kartus. 2015 m. sezonui jau yra užsiregistravę 47 laivai. Registracija dar tęsis iki kovo.

Gilinamos prieigos prie krantinių

Pasak A.Vaitkaus, neužtenka tik išgilinti akvatoriją – būtina pasirūpinti ir reikiamu gyliu prie krantinių. Būtent tokie gilinimo darbai buvo atlikti ir prie naujo SGS terminalo krantinių. Į SGD terminalo krantinės statybą bei gylio užtikrinimą prie jų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo apie 117 mln. Lt. A.Vaitkaus teigimu, norint užtikrinti sklandų terminalo darbą bei kurti didesnę terminalo pridėtinę vertę ketinama skirti ir daugiau lėšų.

„Tai tik pirmas šio projekto etapas. Uosto direkcijos dar laukia didžiulės apimties darbai, kurie yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti nenutrūkstamą laivybą ir sklandžią terminalo veiklą bet kokiomis sąlygomis. Vien įplaukos kanalui, šiauriniam molui sutvarkyti ir rekonstruoti preliminariai planuojama skirti apie 850 mln. Lt. Norint plėtoti distribucinę SGD terminalo veiklą, ties Kiaulės Nugara reikėtų suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja dalimi su sausuma. Tokio pusiasalio atsiradimas padėtų terminalą išplėtoti kaip regioninį“, – teigia A.Vaitkus.

Šiuo metu Klaipėdos uosto direkcija kelia naują strateginį tikslą – pasiekti parametrus, kad uostas galėtų priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą. Tam reikalingas 17 m gylis ir įplaukos kanale, ir prie krovos krantinių. Todėl iki 2018 m. numatyta per 1,149 mlrd. Lt investicijų, skirtų prieigai prie krantinių gilinti ir joms prie jau išgilinto ir praplatinto laivybos kanalo parametrų pritaikyti.

„Jei norime būti konkurencingi, turime būti lankstūs ir greitai reaguoti. Tai reiškia, jog neapsieiname be investicijų, tačiau džiugu, kad jų nauda suvokiama ir valstybiniu bei politiniu lygmeniu“, – pabrėžia A.Vaitkus.

KVJUD užsakymu UAB „Sweco Lietuva“ su partneriais parengė KVJU laivybos kanalo maksimalaus platinimo ir gilinimo galimybių plėtros planą. Atsižvelgiant į stebimas laivybos tendencijas, uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų poreikius, reikia į jūrą pratęsti tiek pietinį, tiek šiaurinį molus, „užlenkti“ jų galus, ištiesinti laivų plaukimo į Klaipėdos uostą kanalą, pasukant jį 11 laipsnių į šiaurės pusę, praplatinti jį nuo 150 iki 200, o išorėje – iki 250 metrų.

Sustiprinus dabartinius molus norima išgilinti laivybos kanalą tarp molų nuo dabartinių 15 iki 17 metrų, o įplaukoje – nuo 15,5 iki 17,5 metro. Pakoregavus laivų plaukimo į Klaipėdos uostą kampą, prie šiaurinio molo iš jūros pusės galima suformuoti papildomą teritoriją, įrengti keletą naujų krantinių. Svarstoma, kad bent po vieną „Baltmax“ krantinę galėtų turėti ne tik šiaurinės uosto kompanijos, bet ir pietinės, tokios kaip „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“ ir Birių krovinių terminalas.

Augantis uostas – valstybės stabilumo garantas

Jeigu nebūtų sparčiai augančio Klaipėdos uosto, nebūtų tokia sklandi ir verslo plėtra. Šalyje tiesiogiai ir netiesiogiai uosto veikla sukuria 185 tūkst. darbo vietų. Klaipėdos uoste teikiamos logistikos bei laivų statybos ir remonto paslaugos svariai prisideda prie Lietuvos BVP augimo – netiesiogiai uosto veikla susijusi su 18 proc. viso šalies BVP.

PR