Scanpix

Muziejai. Paskutinį balandžio savaitgalį po dvejus metus trukusios ir beveik 2,5 mln. eurų kainavusios rekonstrukcijos lankytojams duris atveria Palangos gintaro muziejus.

Smulkmena, bet svarbi: jeigu šią vasarą ketinate apsilankyti atnaujintame Palangos gintaro muziejuje, įėjimo į nauju variniu stogu spindinčius grafų Tiškevičių rūmus turite ieškoti ne už „Laiminančio Kristaus“ nugaros, o pastato gale iš jūros pusės, šalia grafų koplytėlės. Būtent čia penktadienį, balandžio 24-ąją, žada nušvisti ir istorinis žibintas, regimas dar rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno projektuose. Nors savo išvaizda žibintas labiau primena dujinį, iš tiesų naujasis muziejaus eksterjero akcentas bus elektrinis.

Įėję pro duris, muziejaus lankytojai laipteliais (arba neįgaliesiems skirtu liftu) pateks į cokolinį rūmų aukštą, kuriame, užplūdus gausesnėms turistų grupėms, nebereikės stumdytis prie tualetų, kaip būdavo anksčiau. Atplaukus didesniam kruiziniam laivui, muziejų per pusdienį viena po kitos aplanko penkios šešios užsienio turistų grupės, užtrunkančios jame vidutiniškai po 45 minutes.

Nors atskiro bufeto Botanikos parko centre esančiuose Tiškevičių rūmuose neatsiras, ištroškusiųjų džiaugsmui cokoliniame aukšte stovės gaiviųjų bei karštųjų gėrimų automatai. Žinių bei suvenyrų alkį patenkins mažas knygynėlis, siūlantis atvirukų bei įvairiomis kalbomis parengtų leidinių apie rūmų istoriją.

Šalia, tik rytinėje pusėje, įrengta ir nedidelė 50–60 vietų konferencijų salė. Ji pasižymės didelį ploną monitorių primenančia išmaniąja lenta, kurios viso galimybių spektro kol kas nespėjo perprasti nė patys muziejaus darbuotojai. Tačiau nuo šiol rūmuose vykstantys renginiai nebetrukdys vasarotojams apžiūrinėti nuolatinių ekspozicijų, nes konferencijų salė turės savo atskirą įėjimą.

Sugrįžę į pirmąjį rūmų aukštą, jame randame grafų Tiškevičių laikus primenančią meno kūrinių bei interjerų ekspoziciją. Jai dabar priklauso ir anksčiau koncertams naudota Židinio salė. Užtat buvęs grafų didysis salonas virto Didžiąja rūmų sale, kurioje vasaros sezono metu ir bus rengiami koncertai. Praplėtus erdvę buvusio žiemos sodo sąskaita joje gali patogiai tilpti 150 žmonių. Beje, ši rūmų salė praturtėjo naujutėliu fortepijonu „Petrof“.

Aristokratų menių interjero ekspozicijoje rasime Tiškevičių šeimos bei jų amžininkų portretų galeriją, pirmuosius rūmų šeimininkus menančių baldų bei gobelenų. Vienas jų, vaizduojantis kryžiaus žygių laikų siužetą, kabojo dar ankstesniuose, mediniuose Tiškevičių Palangos rūmuose, kurie stovėjo Vytauto gatvėje, toje vietoje, kurią šiuo metu užima „Naglio“ kino teatras.

„Mums, dirbantiems rūmuose jau daug metų, ko gero, įspūdingiausi interjero ekspozicijoje netgi ne atskiri baldai ar meno kūriniai, o pati naujai atsivėrusi grafų menių puošyba. Tik dabar pradėjome pastebėti nuostabius rožių motyvo lipdinius Židinio salės lubose, kurie anksčiau, nuo laiko papilkėję ir aptrupėję, nedarydavo tokio įspūdžio. Be to, atstatytas dar vienas rūmų židinys, kuris anksčiau buvo sunaikintas. Žinoma, jis tebus autentiška interjero detalė, nes rūmuose dabar įrengta nauja dujinio šildymo ir kondicionavimo sistema“, – pasakoja Regina Makauskienė, vyriausioji muziejininkė ir projektų vadovė.

Po rekonstrukcijos muziejuje pradeda veikti  Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų ir meno renginių centras, kuris ir planuos čia vykstančius renginius. Gintaro muziejus praturtėjo penkiais naujais etatais: priimti du metodininkai-edukatoriai, muziejininkas, gidas ir kompiuterių specialistas. Anksčiau, neskaičiuojant ūkį bei ekspozicijas prižiūrinčių žmonių, jo administracijoje tedirbo trys muziejininkai.

Antrame rūmų aukšte šešiose salėse įsikūrusiai Baltijos auksą pristatančiai ekspozicijai po rekonstrukcijos atvežta keturiolika naujų vitrinų. Ankstesnės, įsigytos 2011-aisiais, papildytos naujomis apšvietimo bei laikiklių detalėmis.

„O ką jau kalbėti apie apsaugos priemones, kurių po rekonstrukcijos čia pilna visur: ir stenduose, ir languose, ir duryse. Visas ekspozicijų patalpas stebi kameros su jose įrengtais judesio davikliais“, – pasakoja R.Makauskienė.

Gintaro muziejus, administraciškai pavaldus nacionaliniam Lietuvos dailės muziejui,  pasimokė po 2002-aisiais plėšikų surengtos žaibiškos Saulės akmens vagystės.

„Dabar bus galima apžiūrėti daugiau natūralių gintaro gabalų. Iš pagrindų atnaujinsime vizualų pasakojimą apie gintaro susidarymą, jo istoriją. Papildytas gintaro inkliuzų temos rinkinys, nes muziejaus fonduose saugoma net 15 tūkst. tokių eksponatų. Tiesa, dar ne visi jie ištyrinėti specialia įranga. Žinoma, pats įspūdingiausias šiame rinkinyje – prieš šešerius metus muziejaus įsigytas gintaras su jame įstrigusiu driežu. Panašių eksponatų pasaulyje tėra žinomi vos aštuoni“, – teigia R.Makauskienė.

Gintaro muziejų dažnai pasiekia gintaro pavyzdžiai iš kitų kraštų, papildantys turimus fondus. Pastaroji tokia dovana į muziejų atkeliavo net iš Sumatros salos.

Viena erdvė gintaro ekspozicijoje bus skirta keičiamoms ekspozicijoms. Nuo kito savaitgalio joje bus pristatomas lietuviško dizaino pradininku tituluojamo juvelyro Felikso Daukanto (1915–1995) kūrybinis palikimas. O antro aukšto vestibiulyje įsikurs bendrovės „Gintaro pasaulis“ salonas, kuriame demonstruojamus įvairių šalių juvelyrų dirbinius galima įsigyti. Kolekcininkams šis salonas siūlys ir sertifikuotų, mokslininkų aprašytų gintaro gabalėlių su juose įstrigusiais inkliuzais. Pirkėjams jie bus įteikiami specialiose dėžutėse su įmontuotais didinamaisiais stiklais.

Gintaro muziejaus atidarymo savaitgalio renginiai

Visas tris savaitgalio dienas jau nuo 11 val. muziejininkai šeimų su vaikais lauks rūmų Didžiajame parteryje, prie liūtuko skulptūros, šalia kurios fotografavosi ištisos atostogaujančių lietuvių kartos. Pasak muziejininkų, nors liūtukas pačių rūmų matyti negali, jis turi ausis ir per daugelį metų yra prisiklausęs daug pasakojimų apie Tiškevičių šeimos paslaptis, pokariu jų rūmuose stovyklavusius dailininkus ir Kastyčio besiilginčios Jūratės ašaras. Liūtuko vardu šios istorijos ir bus pasakojamos mažiesiems.

Suaugusiems skirtos vizualizuotos paskaitos analogiškomis temomis penktadienį ir šeštadienį vyks 13 val., sekmadienį – 12 val. Dėkingu oru jos bus skaitomos muziejaus rūmų terasoje prie rožyno, lyjant – konferencijų salėje.

Oficialus rekonstruoto muziejaus atidarymas prasidės penktadienį 17 val. žibinto prie naujojo Gintaro muziejaus įėjimo įžiebimu. Iškart po to garbingi atidarymo svečiai šalia rūmų pietrytinėje jų pusėje pasodins vardinių rožių alėją, skirtą aštuonioms su rūmų istorija susijusioms žymioms asmenybėms.

Tuomet šventės svečiai susipažins su atnaujintomis rūmų erdvėmis. Ekskursijos vadovu žada pabūti Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys.

17 val. 50 min. prasidės pirmasis Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų centro renginys – Lenkijos kultūros ministrės Małgorzatos Omilanowskos knygos „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ lietuviškojo leidimo sutiktuvės, kuriose dalyvaus pati autorė. 20 val. Didžiojoje salėje prasidės muzikos, poezijos ir memuarinės literatūros valanda.

Šeštadienį 15 val. R.Budrys nuosekliau pristatys rūmų istorinius interjerus ir juose eksponuojamus meno kūrinius. 16 val. pristatoma paroda „Palangos grafų Tiškevičių rūmai: didikų rezidencija, Dailininkų kūrybos namai, Gintaro muziejus“, kuri primins, kad pokario metais rūmuose veikė dailininkų kūrybos namai. 18 val. rūmų terasoje prie rožyno prasidės Naisių vasaros teatro muzikinis spektaklis „Beprotiškai fantastiškos Vytauto Kernagio dainos“.

Sekmadienio renginiai bus skirti Baltijos auksui: 13 val. R.Budrys pasakos apie atnaujintą gintaro ekspoziciją, 14 val. menotyrininkė Jurgita Ludavičienė pristatys juvelyro F.Daukanto kūrybinį palikimą, o 16 val. svečius priims bendrovės „Gintaro pasaulis“ įkurtas gintaro dirbinių salonas. Jo vadovė Edita Kosovceva kartu su menininkais pademonstruos šiuolaikinių gintaro meistrų darbus, kuriuose gintaras derinamas su netikėtomis medžiagomis.

Renata Baltrušaitytė