"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas, sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.

“Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

“Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos ir Lietuvos kaimyninė zona”, – dėstė šalies vadovės patarėjas.

Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.

Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija, L.Balsys atsakė, kad “nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo”.

“Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas, natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors didelis pokytis”, – sakė patarėjas.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną – pareigūnai aiškino, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino viešųjų ryšių akcija.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tuomet sakė prezidentė.

Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė, L.Balsys penktadienį sakė: “Čia kažkas yra painiojama, aš negalėčiau to komentuoti”.

Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.

Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.