Sekmadienį Palangoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Andrius Kubilius ir Donaldas Tuskas pranešė sutarę steigti ekspertų darbo grupę aptarti tautinių mažumų švietimo klausimus ir pabrėžė nepritariantys tokių klausimų politizavimui.

A.Kubilius sakė, kad ekspertai nagrinės tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus. Tačiau Vyriausybės vadovas pridūrė, jog Lietuvoje neketinama keisti naujojo Švietimo įstatymo, kurį kritikavo lenkų politikai, – praneša naujienų agentūra BNS.

„Darbo grupė pradės nuo švietimo klausimų, dalykų, kurie kam nors kelia neaiškumo vienoje ar kitoje pusėje. Mes turime nerimo dėl to, kad Lenkijoje uždaromos dar dvi mažos lietuviškos mokyklos, lenkų tautinė mažuma turi nerimo dėl naujojo Švietimo įstatymo, nors ir čia turėjome progą gana nuosekliai išaiškinti, kaip palaipsniui ir lanksčiai jis bus įgyvendinamas“, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį Vilniuje vykusio lenkų tautinės mažumos mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą.

Lenkijos premjeras Palangoje susitinka su A.Kubiliumi

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį atskrido į Palangą, kur jį priėmė Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Po susitikimo ir bendros premjerų spaudos konferencijos Palangoje Lenkijos ministras pirmininkas vyks į Vilnių ir dalyvaus šv. Mišiose Aušros Vartuose.

Manoma, kad premjerų susitikime daug dėmesio turėtų būti skiriama aptarti tautinių mažumų klausimus.

D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį Vilniuje įvykusio vietos lenkų mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.

Kai kurie Lietuvos pareigūnai sako manantys, kad D.Tusko vizitas gali būti susijęs su artėjančiais Lenkijos parlamento rinkimais, premjerui norint įgyti daugiau populiarumo. Lenkijos piliečiai Seimą ir Senatą rinks spalio 9 dieną. D.Tuskas vadovauja Piliečių platformos partijai.

Į Vilniuje penktadienį surengtą mitingą protestuoti prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje susirinko daugiau kaip 600 žmonių. Daugumą mitinge sudarė lenkiškų mokyklų moksleiviai, taip pat dalyvavo jų tėvai bei Lietuvos lenkų politikai. Prie Prezidentūros susirinkę lenkų moksleiviai sakė protestuojantys, nes daugiau mokytis lietuviškai bus sunku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mitingo išvakarėse pabrėžė, kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms mažumoms mokytis gimtąja kalba. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino, kad už tokių protestų slypi lenkų politikai, siekiantys savų tikslų.

Lenkų mažumos atstovai protesto akcijas rengia ne pirmą kartą.

Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama prie Europos standartų – vidutiniškai Europoje tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.

Be to, pabrėžiama, kad naujasis įstatymas yra analogiškas Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms – čia lietuviai taip pat laiko vienodą egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkų kalba.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.