Po kiek daugiau nei savaitę trukusio ir apie 200 gyvybių nusinešusio karinio konflikto Izraelis ir Gazą kontroliuojanti organizacija “Hamas” paskelbė paliaubas. Dar vienas ir, žinoma, laikinas, nes šis konfliktas – tik nedidelė sunkiai išsprendžiamo Vakarų ir arabų pasaulių konflikto dalis.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, aiškindamas, kad puikiai supranta žydų nepasitenkinimą dėl sprendimo nutraukti karinius veiksmus, “guodė” juos žadėdamas, kad “Hamas” dar paminės Izraelį.
Juk apklausa, kurią atliko Izraelio antrasis naujienų kanalas, parodė, jog paliauboms su Gazos ruožu nepritaria 70 proc. Izraelio gyventojų, neabejojančių, kad jokio taikaus šio ilgamečio konflikto sprendimo nėra ir negali būti.
Egipte tuo metu viešėjęs “Hamas” lyderis Khaledas Meshaalas paliaubas pavadino Gazos pergale – taip jis irgi savotiškai guodė palestiniečius, tik dėl kitos priežasties: šie jau seniai netiki, kad Izraelis kada nors nustos juos atakuoti raketomis.
„Dauguma ekspertų sutaria, kad iš tiesų situacija liks nepasikeitusi”, – butaforinę taiką apibendrina Didžiosios Britanijos laikraščio “The Telegraph” analitikas Rafas Sanchezas.

Koziriai – Izraelio rankose

Kad konfliktas pasibaigtų, regis, reikia tiek nedaug: palestiniečiams užtektų nebeatakuoti Izraelio. Izraeliui tereikėtų atidaryti Gazos sieną ir leisti laisvai judėti žmonėms bei prekėms.
Ir vienas, ir kitas žingsnis itin pagerintų civilių gyvenimą abipus sienos bei priartintų prie utopijos, kad palestiniečių ir Izraelio konfliktas yra išsprendžiamas.
Tačiau Izraelis jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra pakartojęs, esą blokada yra neišvengiama priemonė užtikrinti saugumui – ne tik Izraelio, bet ir Gazos ruožo. Atseit netgi tuo atveju, jei “Hamas” sustabdytų savo kovotojų veiksmus prieš Izraelį, tai dar nereikštų, kad ši organizacija nenorėtų kontroliuoti kitų mažesnių ginkluotų kovotojų grupuočių Gazos ruože.
“Hamas” savo ruožtu nesiryžtų visiškai nutraukti karinio pasipriešinimo, nes organizacijos lyderiai ir taip sulaukia kaltinimų, kad nepakankamai efektyviai priešinasi Izraeliui: kol jiems rūpės politinė valdžia Gazoje, tol jie šaudys raketas į Izraelio pusę ir reikalaus Jeruzalės kontrolės.
Be to, pasak JAV analitiko Davido E.Sangerio, nors “Hamas” žino, kad žala, kurią savo atakomis organizacija daro Izraeliui, neturi jokios strateginės vertės, tačiau tikisi, jog raketos Izraelyje bent jau nuolat kelia paniką ir siunčia pasauliui žinią, kad Gazos ignoruoti negalima.
Vis dėlto pagrindiniai šio konflikto koziriai yra Izraelio rankose. Ir ne tik dėl to, kad šis turi priešraketinį skydą, o palestiniečiai – ne. Svarbiausia tai, kad Izraelį daugelį metų remia Vakarų šalys, ypač JAV.
“Prezidentaujant George’ui W.Bushui ir Barackui Obamai nuolat buvo remiama Gazos blokada ir apsimetama, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas gali būti išsprendžiamas taip, tarsi “Hamas” nė neegzistuotų, o Gaza niekam nerūpėtų”, – teigia George’o Washingtono universiteto profesorius Nathanas J.Brownas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vienintelė nežymi permaina – tai vos mažiau provakarietiška Egipto pozicija. Ši šalis, kaip ir anksčiau, tarpininkauja Izraelio ir palestiniečių derybose. Skirtumas tas, kad anksčiau šaliai, kurios gyventojai simpatizuoja palestiniečiams, vadovavo aiškiai provakarietiškų nuostatų Hosni Mubarakas. Dabar vadžias į savo rankas yra perėmęs su Musulmonų brolija susijęs prezidentas Muhammadas Morsi.
Tačiau net ir su juo palestiniečiai nesieja daug vilčių, nes dabartiniam Egipto prezidentui Vakarai reikalingi ne ką mažiau nei jo pirmtakui: jis vis dar jaučiasi nepaprastai dėkingas ir Tarptautiniam valiutos fondui, padėjusiam stabilizuoti po Arabų pavasario visiškai pakrikusią Egipto ekonomiką, ir Baltiesiems rūmams, suteikusiems jam tarptautinį valdžios pripažinimą.
“Akivaizdu, jog visos šios aplinkybės reiškia, kad konfliktas nei šiemet, nei kitąmet nebus išspręstas. Belieka tikėtis, jog B.Obamai pradėjus eiti prezidento pareigas antrą kadenciją į Izraelio ir Palestinos konfliktą bus žvelgiama rimčiau, neapsimetinėjant, kad tai tik „taikos procesas”, reikalaujantis taikių ir ilgų pokalbių prie stalo”, – sako N.J.Brownas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.