Pirmą kartą per dešimt metų JAV Federalinė rezervų sistema (Fed) pakėlė palūkanų normas. Kaip buvo tikimasi, rašo BBC, padidinimas nežymus – 0,25 proc., t.y. nuo 0,25 iki 0,5 proc.
Beveik dešimtmetį pinigai buvo pigūs – kai kas net teigia, kad per pigūs. Palūkanų normos pakėlimas JAV gali tapti nauja era, kurios metu skolinimo kaina augs. Taigi, gal turėtume atšaukti Kalėdas ir prisipirkę maisto atsargų pasislėpti rūsyje? Arba tiksliau, ką reiškia toks Fed žingsnis?
1. Visų pirma tai rodo, kad Fed pasitiki JAV ekonomika. JAV bedarbystė nukrito iki 5 proc. – žemiausias lygis per pastaruosius septynerius metus. Ekonomikos augimas siekia tvirtus 2,1 proc.
Nepaisant šių teigiamų rodiklių palūkanų norma vis dar krizinio lygio. Kad būtų pristabdyta recesija, nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. gruodžio palūkanų norma buvo sumažinta nuo 5,25 proc. iki 0-0,25 proc. Ekonomistai teigia, kad aukštos palūkanų normos užkelta kelią vartotojams skolintis ir atsirasti burbulams, kaip kad nekilnojamo turto burbulas.
2. Palūkanų normų augimas gali neigiamai atsiliepti kompanijoms, kurios skolinosi daug ir dabar joms gali būti sunku refinansuoti savo skolas. Konkrečiai, kalba eina apie iš skalūnų dujas ir naftą išgaunančias kompanijas. Jos ne tik daug skolinosi, bet ir tiesiogiai pajautė ženklų naftos kainų kritimą. Todėl palūkanų normos augimas gali iššaukti tokių įmonių bankrotus.
3. Palūkanų normos pakėlimas nesmarkiai atsilieps JAV vartotojams. Tam yra kelios priežastys. Pakėlimas 0,25 proc. yra labai kuklus ir trumpuoju laikotarpiu skolinimosi kaina išaugs ne daug. Be to, amerikiečiai mažiau prasiskolinę nei prieš finansų krizę.
Jei jų pajamos yra vietos valiuta, tuomet skolos gražinimas doleriais taps brangesnis.
4. Ilgas žemų palūkanų normų laikotarpis pakėlė nekilnojamo turto kainas, padidino automobilių pardavimus ir kreditinių kortelių įsiskolinimus. Augančios palūkanų norma turėtų atvėsinti šiuos sektorius.
5. Vašingtone priimti sprendimai dažnai nuaidi visame pasaulyje. Augančių palūkanų normos era tikėtina sustiprins dolerį. Tai gali atsiliepti įmonėms, kurios skolinosi doleriais. Jei jų pajamos yra vietos valiuta, tuomet skolos gražinimas doleriais taps brangesnis.
6. Augančios palūkanų normos gali keisti investuotojų prioritetus. Jei jie galės gauti daugiau grąžos iš investicijų JAV, jie gali sustabdyti investicijas toli esančiose ir rizikingesnėse rinkose. Taigi, augančių ekonomikų įmonėms ir vyriausybėms gali būti sunkiau pritraukti investuotojus ar refinansuoti skolas.
7. Palūkanų normos augimas vyksta blogu laiku daugeliui kylančių ekonomikų, ypač toms, kurios orientuotos į eksportą. Naftos, metalų ir žemės ūkio produkcijos kainos nukrito dramatiškai. Taigi įmonės ir vyriausybės gali susidurti su didesne skolinimosi kaina, kai pajamos iš kasybos ir žemės ūkio krenta.
Tai taip pat daro eksportą iš JAV mažiau konkurencingą tarptautinėse rinkose.
8. Valiutos rinkos yra ypač jautrios palūkanų normų svyravimams. JAV dolerio vertė jau augo belaukiant palūkanų normos pakėlimo. Ekonomistai nėra tikri kiek dar sustiprės doleris, nes daug kas priklauso nuo tolesnių Fed veiksmų.
9. Stipraus dolerių pasekmės jau dabar matomos JAV kompanijų pajamų ataskaitose. Daugelis įmonių dėl nukritusių pelnų kaltina stiprų dolerį, kuris sumažina pardavimų vertę užsienyje. Tai taip pat daro eksportą iš JAV mažiau konkurencingą tarptautinėse rinkose.
Visą originalų tekstą galite skaityti čia
Lietuvos ekonomistų komentarai (“Facebook” tinkle):
Gitanas Nausėda:
Fed’as (ne Federeris, o Federalinis atsargų bankas) po devynerių metų pertraukos kilstelėjo bazinę palūkanų normą ir kažkaip palengvėjo… Ne, ne dėl to, kad amerikietiški pinigai tapo brangesni, o todėl kad buvo nejauku stebėti metai iš metų ant monetarinio turniko nenatūraliai plačiai išsižergusius centrinius bankus (ne itin sexy vaizdelis), kurie šitaip gelbėjo pasaulį nuo žlugimo. Tiesa, ant turniko liko kaboti Fed’o draugas ECB, bet gal kada nors, kada nors, kokiais 2017 m. ar 2018 m. …
Jekaterina Rojak:
Po septynerius metus trukusio sisteminio ekonomikos skatinimo, Fed pagaliau ryžosi padidinti bazinę palūkanų normą 25 bp. Paskutinį karta Fed palūkanas kėlė 2008 m. Priimdami šį sprendimą buvo atsižvelgta į geresnius darbo rinkos rodiklius, didesnį ekonomikos aktyvumą, kartu buvo pagerinta ir kitų metų BVP augimo prognozė. Tačiau akivaizdu, kad politikos griežtinimo procesas bus lėtas. Infliacija yra maža ir žaliavų kainų vektoriai nedžiugina.
Bet kuriuo atveju – pasaulis žengią į naują ciklą ir tai žada labai įdomius metus. Looking forward…
P.s. Tiesa, nauja era istoriniame kontekste atrodo nykokai, ar ne?