Visoje Europos Sąjungoje po keleto metų bus privaloma statyti vien taupiai šilumą vartojančius namus. Nors Lietuvoje šia linkme žengiami tik pirmieji žingsniai, kol kas jie gana dideli ir į ateitį leidžia žiūrėti optimistiškai.

Artėjant kiekvienai žiemai Lietuvos gyventojai neramiai laukia šalčių, nes tuomet į jų pašto dėžutes bus įmestos gerokai didesnės nei šiltuoju metų laiku sąskaitos už komunalines paslaugas – prasidės šildymo sezonas.

Pagal Europos Sąjungos direktyvą nuo 2018 m. visoje Sąjungoje visuomeninės paskirties pastatai turės būti išskirtinai energiškai efektyvūs. O nuo 2020 m. toks reikalavimas bus taikomas absoliučiai visiems Europoje statomiems namams. Ar įmanoma už būsto apšildymą nemokėti kone nė vieno euro? Statybų ekspertai teigia, kad tai visiškai realu. Vokietijoje dar 1988 m. atsiradusio pasyvaus namo (vok. Passivhaus) principas – nuo pat pradžių pastato projektas apgalvojamas taip, kad vėliau reikėtų minimalių šildymo sąnaudų.

Kas yra pasyvus namas? Lietuvoje veikiančios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, vienijančios pasyvių namų rangovus, interneto puslapyje teigiama, kad tai pastatas be aktyvios šildymo sistemos. Naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, žmogaus kūno temperatūra, apšvietimas ar net buitiniai prietaisai.

Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse taikoma praktika jau yra įgyvendinama ir Lietuvoje. „Faktiškai pirmasis pasyvus namas Lietuvoje buvo pastatytas 2007 m. Jis bendrovės „Veikmė“ kartu su partneriais buvo suprojektuotas naujai besiformuojančiame Vilniaus Gulbinų mikrorajone. Tas pastatas gavo aukščiausią tuo metu galiojusį A klasės pastato energinio naudingumo sertifikatą. Dabar tokius pastatus galima skaičiuoti nebe vienetais ir nebe dešimtimis“, – teigia Audrius Gelžinis, nekomercinio interneto puslapio pasyvusnamas.lt kūrėjas.

A.Gelžinis tikina, kad statybos yra jo hobis. Nors jis pats statybos verslu neužsiima, tačiau šis pomėgis paskatino jį 2008 m. sukurti minėtą tinklalapį, kurio tikslas – populiarinti Lietuvoje energiškai efektyvių namų technologijas. „Būtent energiškai, o ne energetiškai, nes gali būti ir fengšui energetika, o mes kalbame apie suvartojamą energiją“, – aiškina „Veido“ žurnalistui.

Jo teigimu, bet kokios paskirties pastatas šiuolaikiniam žmogui yra ypač svarbus.„Paskaičiuokite, kiek laiko praleidžiate lauke, o kiek – pastatuose. Yra šalių, kur žmonės patalpose praleidžia 90 proc. savo laiko, todėl pastato kokybė yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis“, – neabejoja A.Gelžinis.

Pasyvus namas vs įprastinis namas

Pasyvių namų projektavimo ir konsultavimo paslaugas teikianti bendrovė „Pasyvūs namai“ skaičiuoja, kad įprastiniame name energijos sąnaudos yra 120 kwh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai maždaug kainuoja 4,3 Lt šilumos mokesčio per mėnesį už kiekvieną namo kvadratinį metrą. O pasyvaus namo sąnaudos yra beveik dešimt kartų mažesnės: energiškai efektyvus pastatas suvartoja tik 15 kwh kvadratiniam metrui per metus. Atitinkamai tai kainuoja apie penkiasdešimt centų per mėnesį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.