Europos mastais miniatiūrinė Švedijos sostinė Stokholmas nėra ir didžiausias turistų traukos objektas. Vis dėlto ją aplankę keliautojai pripažįsta, kad šis miestas užmirštas nepelnytai.

Skandinavijos sostinėje vadinamame Stokholme užpernai keliautojai praleido beveik 10,5 mln. naktų: vokiečiai 454 tūkst., britai 293 tūkst., norvegai – 254 tūkst. O štai lietuviai Stokholme praleido 12,7 tūkst. naktų, latviai 9,6 tūkst., estai – 15,2 tūkst. Iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo įspūdingi, bet tik tol, kol nepalygini su kitomis sostinėmis. Mat, tarkime, Londone keliautojai praleido 46 mln. naktų, Paryžiuje beveik 37 mln., o Berlyne ir Romoje – po 22 mln.
Bet švedams optimizmo nekelianti statistika neparodo keliautojus patraukiančio Švedijos turizmo veido – Stokholmo pasakiškumo ir jaukumo.

Tautiečių pamėgtais keliais
Bene vieninteliai būdai patekti į Stokholmą nenorintiesiems ilgos kelionės automobiliu per Latviją, Estiją, Suomiją ir gerą gabalą Švedijos – lėktuvas arba keltas iš Rygos. Nors kelionė lėktuvu truktų gerokai trumpiau, o nevengiantiesiems pigių skrydžių bendrovių paslaugų būtų netgi pigesnė, nevertėtų atmesti ir galimybės keliauti keltu, mat taip įspūdžių prisigaudytumėte gerokai daugiau.
Tiesa, kelionė keltu į Stokholmą gali trukti ir parą, mat bendrovės „Tallink“ keltai į Švedijos sostinę plaukia iš Rygos arba Talino. Gana pigiai ir patogiai iš Vilniaus į Rygą per 4,5 val. galima nuvažiuoti autobusu. Beje, autobusų tvarkaraščiai nesuderinti su keltų išvykimo laiku, todėl nenorintieji rizikuoti ir į Latvijos sostinę atvykti likus kelioms minutėms iki išplaukimo Rygoje turėtų praleisti keletą valandų. Pavyzdžiui, iš Rygos kelionė keltu prasideda po 17:30 val. Lietuvos laiku, o baigiasi prieš 11 val. Švedijos laiku.
Vis dėlto kelionės keltu nerekomenduotinos ramybę ir prabangą mėgstantiems poilsiautojams. Tarkime, kelte, pavadintame „Silja Festival“, kelionės metu vyksta tikra fiesta: įvairia muzika – nuo lotynų iki kantri skambantis keltas neleis užmigti viršutiniuose aukštuose įsikūrusiems keliautojams, o apatiniuose aukštuose miegą blaškys varikliai. Be to, plaukiant žiemą užmigti neleis ledo luitų trintis į laivo šonus. Kartais garsas pasiekia tokį lygį, kad kajutėje praktiškai neįmanoma susikalbėti.
Ir dar. Lipantieji į keltą Ryga–Stokholmas–Ryga privalo būti pasiruošę ir socialiniam nuotykiui. Nesvarbu, kokiai socialinei grupei priklausai, vis tiek teks susidurti su kitokiais nei pats, nes toks kelto – tautų katilo – dėsnis. Toje pačioje kavinėje pusryčius valgo garbaus amžiaus ponai iš Vokietijos, rytinius skausmus alumi malšina rusakalbiai vyriškiai, Roberto Musilio romaną „Žmogus be savybių“ gurkšnodamas kavą skaito jaunas intelektualas, pora su mažais vaikais tiesiog mėgaujasi pro langą lekiančiu skandinavišku pušų grožiu, o pro visus juos pražygiuoja į aštuntąją dešimtį įkopęs senolis, apsitaisęs džinsais, sportbačiais, juodais marškinėliais ir žiemine kepuraite, ant kurios išsiuvinėtas kultinis kanapės simbolis.
Kita vertus, gausumu lietuviams nesugeba pasipriešinti niekas. Daugumai tautiečių šis keltas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir jungtimi tarp Lietuvos bei naujaisiais namais tapusios Švedijos ar Norvegijos. Pasiekę krantą nuosavais automobiliais jie pasklinda po visą Skandinaviją.
Lietuviai emigrantai ir rusakalbiai turistai, kurių kelte taip pat nemažai, patiks ne visiems verslo keliautojams, nes kai kurie jų triukšmingi, suvartoja daug alkoholinių gėrimų, o kartais ima kabinėtis prie vienišų turisčių.
Tačiau visus bendrakeleivių sukeltus nepatogumus atpirks pirmieji rytmečio vaizdai: saulėtekio apšviestos akmeninės pušimis apaugusios Švedijos salos verčia žagtelėti, paskui išsižioti ir galų gale susižavėti. Akmeninis Švedijos salynas šiltu atšiaurumu pavergs atodūsio nuo festivalių ritmų ištroškusius melancholiškus romantikus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.