Po rekordinių 2011 metų įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“ šiemet tikisi vangesnio laikotarpio, kurį išnaudos naujiems gaminiams į rinką įvesti.
„2011-ieji buvo patys sėkmingiausi metai mūsų įmonės istorijoje ir viršijo optimistiškiausius lūkesčius“, – apžvelgdamas praėjusius metus tvirtina Panevėžyje įsikūrusios Vokietijos koncernui priklausančios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Priekabas, puspriekabes ir kėbulus gaminančios įmonės apyvarta 2011 m. padidėjo daugiau nei šimtu milijonų – iki 299,7 mln. Lt, o pelnas patrigubėjo.
Praėję metai buvo tikra atgaiva po krizės, kuri įmonę buvo privertusi net kovoti dėl išlikimo – 2009 m. jos apyvarta krito 80 proc., teko perpus sumažinti darbuotojų ir kurį laiką gyventi negaunant jokių pajamų. „Tuo metu pasilikome 150 darbuotojų, nors darbo neturėjome nė trisdešimčiai. Pagrindinis mūsų tikslas buvo išlaikyti įmonės branduolį“, – pabrėžia R.Petrauskas, 1989 m. šios įmonės pirmtakėje pradėjęs karjerą nuo inžinieriaus konstruktoriaus.
Kai 1994 m. tuometinei įmonei buvo iškelta bankroto byla, R.Petrauskas tapo jos bankroto administratoriumi, o kai po kelerių metų „Schmitz Cargobull“ koncernas įsigijo Panevėžio bendrovę – įmonės vadovu.
Per keliolikos vadovavimo bendrovei metų būtent 2009 m. krizę R.Petrauskas vadina vienu didžiausių iššūkių, kurį įveikti pavyko tik dėl darbuotojų supratingumo. Tariantis su darbuotojais buvo sutrumpinta darbo savaitė ir susitarta, kad kai nėra užsakymų, 50 proc. laiko jie leis namie ir gaus minimalų atlyginimą, o likusį laiką mokysis ir tobulės įmonėje, už šias valandas gaudami visą atlyginimą. Įmonės vadovybė kartu su darbuotojais susidėliojo ir svarbiausių darbų planą, kaip išeiti iš krizės: rasti naujų užsakymų, sumažinti sąnaudas, sukurti naujų produktų tam laikotarpiui, kai rinkos atsigaus.
Laikydamasi savo plano įmonė po truputį atsistojo ant kojų, ir tai rodė ne tik patrigubėjęs pelnas: 2011 m. atlyginimų vidurkis darbuotojams neatskaičius mokesčių daugiau nei dvigubai viršijo šalies vidurkį ir siekė 4,7 tūkst. Lt.
Našumu pralenkė vokiečius
„Turbūt didžiausią įtaką padarė tai, kad turėdami labai puikią komandą – inžinierių, tiekimo, gamybos – labai greitai ir lanksčiai gebame reaguoti į rinkos pokyčius. Tai reiškia, kad gauname užsakymų, kurių įvykdymo laikas trumpas“, – įmonės konkurencinius pranašumus išskiria R.Petrauskas.
Vadovas mano, kad tokį lankstumą pavyko pasiekti taikant pažangius gamybos, vadybos organizavimo metodus ir diegiant „Lean“ sistemą, kuri ir įgalina darbuotojus dirbti taupiai bei protingai – su mažiausiomis sąnaudomis atlikti tik tai, kas svarbu klientui, ir per trumpiausią laiką pasiekti didžiausią rezultatą. „Lean“ – japonų įmonės „Toyota“ taikoma gamybos sistemos filosofija, siekianti surasti ir panaikinti vertės nekuriančias proceso dalis ir padėjusi šiai bendrovei išaugti iki pasaulinės korporacijos.
Įdiegus „Lean“ sistemą darbo našumas gerokai padidėjo – Lietuvos įmonės produktyvumo rodikliai kelis kartais viršija net vokiečių bendrovių rodiklius. „Analogiška Vokietijos gamykla gamina keturias–šešias transporto priemones per aštuonias valandas, o mūsų komanda – šešiolika–aštuoniolika“, – lygina R.Petrauskas.
Beje, Vokietijos koncerno „Schmitz Cargobull“ įmonės specializacija – tik tam tikro tipo gaminiai, o išskirtinis Lietuvos gamyklos bruožas tas, kad ji gali pagaminti beveik viską, kas gaminama koncerne. „Šį savo išskirtinumą ir unikalumą mes puikiai išnaudojame: kai jaučiame, kad rinka krypsta į vieną ar kitą pusę, lengvai persiorientuojame ir toje pačioje gamybos linijoje gaminame jau kitus produktus“, – dar vieną lankstumo pavyzdį pateikia vadovas.
Koncerno grupėje Lietuvos įmonė išskirtinė ir tuo, kad tiekia Skandinavijos rinkai skirtus gaminius, universalius savo paskirtimi: priekabomis, puspriekabėmis galima vežti ir maisto produktus, ir negabaritinius krovinius. O žinomi užsienio prekybos tinklai, tokie kaip „Lidl“, „Aldi“, „Tesco“, iš lietuvių mielai perka sunkvežimius su izotermine priekaba, kuri gali būti daugiatemperatūrė: vienoje priekabos dalyje būna vienokia temperatūra, kitoje – kitokia.
Džiugu ir tai, kad lietuviai nėra tik vokiečių sukurtos technologijos štampuotojai. Nemažai Lietuvos inžinierių sukurtų transporto priemonių važinėja Europos keliais, o didelę projektų dalį sukuria tarptautinė koncerno inžinierių komanda, kurios visateisiai nariai yra ir lietuviai.
R.Petrauskas jaučia, kad po įspūdingų 2011-ųjų 2012-ieji bus sunkūs. Vadovas prognozuoja, kad pirmąjį pusmetį užsakymų nebus daug, tad šį laikotarpį įmonė ketina išnaudoti naujiems gaminiams rinkoje pristatyti.
„Veido“ dosjė
Raimundas Petrauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius, 48 m.
Išsilavinimas: Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, Kauno technologijos universitete baigė gamybos vadybos magistro studijas
Pastarosios perskaitytos knygos: Jameso K.Franzo, Jeffrey Likerio „Toyota Way to Continuous Improvement“ ir Johno Shooko „Vadovauti – reiškia mokyti“
Pomėgiai: buriavimas, kalnų slidinėjimas, važinėjimas dviračiu, kelionės, poilsis prie jūros ir miške, verslo knygų skaitymas
Šeima: žmona Jolanta, sūnūs Žilvinas ir Paulius
Apie įmonę
Įkurta 1989 m., o 1999 m. ją įsigijo Vokietijos koncernas „Schmitz Cargobull“
Apyvarta:
2010 m. – 197, 2 mln. Lt
2011 m. – 299,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius – apie 270
Atlyginimų vidurkis 2011 m. – 4738 Lt