Gabija Sabaliauskaitė

Baisu nesurinkti konkursinio balo, kurio reikia stojant tiek į valstybės, tiek į iš savo kišenės finansuojamas studijų vietas? Gali būti, kad ketvirtadalį ar net pusę jo bus galima pelnyti ir už baigtą mokyklą, ir už žemės sklypą.

Šiemet 2016 m. stojantieji į universitetus turės surinkti ne mažiau kaip 2 konkursinį balą, į kolegijas – peržengti šiek tiek mažesnį 1,2 konkursinio balo slenkstį.

Pernai, nepaisant susitarimų taikyti minimalaus konkursinio balo slenkstį, skambių studijų kokybės deklaracijų vykdyti kruopščią būsimųjų studentų atranką ir į pirmą bakalauro kursą priimti tik pasiruošusius ir motyvuotus studentus, paaiškėjo, kad kai kurios aukštosios mokyklos tokį sukirtimą rankomis interpretavo labai liberaliai: vienos iškėlė dar aukštesnį konkursinį balą, nei sutarė su kolegomis, kitos kartelę šiek tiek nuleido, o trečiose kelią bakalauro diplomo link pradėjo ir nelaikiusieji nė vieno valstybinio egzamino.Tačiau aukštosios mokyklos, priimdamos į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, gali apsidrausti, kad susirinks pirmakursių ir nepažeis susitarimo dėl minimalaus balo. Juk susirinkti minimalų konkursinį balą galima padėti skiriant papildomų balų. Priimdami į mokamas studijas, universitetai ir kolegijos gali skirti papildomų balų savo nuožiūra: kokius stojančiųjų nuopelnus jos įvertins, nurodo savo priėmimo tvarkos taisyklėse.

Juk susirinkti minimalų konkursinį balą galima padėti skiriant papildomų balų.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą geriausiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą papildomų balų pridedama visiems tarptautinių (21 olimpiada) ir šalies olimpiadų, konkursų (20) I–III vietos laimėtojams, tarptautinių ir šalies vizualaus meno olimpiadų ir konkursų I–III vietos laimėtojams, kurie priimami į dailės, dizaino, amatų, fotografijos ir medijų krypčių studijų programas, stojantieji į koleginių studijų programas gali gauti papildomų balų už profesinę patirtį.

O priimdamos į valstybės nefinansuojamas studijų vietas daug aukštųjų mokyklų prideda jų stojantiesiems, kurie atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigė karinius mokymus, tai pat – Lietuvos „Junior Achievement“ programas, baigė tos aukštosios mokyklos užsiėmimus, pavyzdžiui, dalyvavo Jaunojo filologo akademijos veikloje ar dar iki studijų užsiėmė kita papildoma veikla, kuri liudija apie motyvaciją studijuoti.

Tačiau, be šių dažniausiai taikomų kriterijų, yra ir gerokai siauresnių. Tad stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas verta peržvelgti aukštųjų mokyklų priėmimo taisykles. Gali būti, kad sužinosi kada nors padaręs ką nors tokio, kas dabar gali padidinti galimybes įstoti į aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, jei baigei dailės mokyklą, gali gauti 0,5 balo stodamas į kosmetologijos studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje.

Į naudą „pagūglinti“, ar mokyklos, kurią netrukus baigsi, pavadinimas neminimas kurio nors universiteto ar kolegijos priėmimo taisyklėse kaip kriterijus, už kurį taip pat gali gauti papildomų balų. Galbūt ta mokykla yra viena iš kelių dešimčių kurios nors aukštosios mokyklos partnerių, nors joje mokantis minčių apie glaudų bendradarbiavimą ir nekilo. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetas 0,5 papildomo balo prideda baigusiems 50 partnerių mokyklų.

Įdomumo dėlei – Šiaulių mieste ir rajone yra keliolika vidurinių mokyklų ir gimnazijų, tad papildomų balų gali gauti ir kai kurių Kupiškio, Mažeikių, Biržų, Jurbarko, Klaipėdos ir kt. rajonų gimnazijų absolventai. Be kitų papildomų balų – už karinius mokymus, jaunųjų fizikų, matematikų ar kompiuterininkų mokyklų diplomus, už baigtą mokyklą 1 papildomą balą Šiaulių universitetas skiria Šiaulių universiteto gimnazijos abiturientams. O štai Vytauto Didžiojo universiteto partnerių mokyklų, kurias baigusieji gali gauti 0,5 papildomo balo, sąraše – 75 mokyklos.

Stojant į Miškų ir ekologijos fakulteto studijų programas papildomų balų gauna Miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) stojant į keturis iš penkių šio žemės ūkio universiteto fakultetų 0,5 balo suteikia tiems, kurie yra įregistravę žemės ūkio ir kaimo valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre arba tokią valdą turi tėvai. Viena vertus, jei turi žemės sklypą ir renkiesi studijas žemės ūkio universitete, tikėtina, ruošiesi ją dirbti, kita vertus, priemonių parodyti motyvaciją gali būti ir kitokių. Štai, pavyzdžiui, stojant į Miškų ir ekologijos fakulteto studijų programas papildomų balų gauna Miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai – ir abejonių dėl domėjimosi miškininkyste nekyla.

ASU iš visų stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas prašo surinkti 1 konkursinį balą, be papildomų. Visos aukštosios mokyklos savo priėmimo taisyklėse raginamos nurodyti, ar į minimalų reikalaujamą konkursinį balą įskaičiuos papildomus balus, ar jį prašys surinkti iš konkursinių dalykų – brandos egzaminų rezultatų, pažymių – įvertinimų, o tada jau pridės ir papildomų balų.

Tačiau šią aritmetiką priėmimo taisyklėse nurodo dar ne visi universitetai ir kolegijos. Įmanoma, kad papildomas balas gali būti dalis minimalaus balo, reikalaujamo stojant į aukštąją mokyklą. Tačiau jei du kandidatai turės vienodus konkursinius balus, valstybės nefinansuojamą studijų vietą turėtų laimėti tas, kuris labiau nori ten studijuoti – studijų programą nurodė pirmesniu pageidavimu. O jei šių kandidatų ir pageidavimo numeris sutampa – studijas rudenį pradės tas, kuris geriau išlaikė pagrindinio dalyko, kurio svertinis koeficientas konkursiniame bale yra 0,4, egzaminą.