Petro Malūko nuotr.

„Tampame geresni, nuoširdesni, atsakingesni. Dėl bendruomenės nuveiktų darbų keičiasi ne tik miestelio vaizdas, bet ir žmonių nuotaika. Šįmet mūsų laukia daug veiklos, neabejoju, kad pavyks“, – tikina darbėniškis Rimantas Benetis. Pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitę Kretingos rajono Darbėnai savo gerovę kūrė pasinaudodami europinėmis lėšomis. Dar reikšmingesnis indėlis – pačių žmonių, aukojusių savo laiką ir darbą be jokio atlygio.

Jūratė KILIULIENĖ

Žiūrint iš valdininkų kabinetų sostinėje atrodo, kad kaimas sėkmingai vejasi miestą, o tarp skirtingų regionų gyvenimo kokybės skirtumų lieka vis mažiau. Bet pati provincija, didžiuodamasi nauju drabužiu, nepajėgia pasiūlyti žmonėms sąlygų, kurios sulaikytų nuo emigracijos ar nuo noro kurtis šalies didmiesčiuose.

Pernai kurdami reportažus rubrikai „Negla­mūrinė Lietuva“, keliavome po šalį, ieškodami pozityvių provincijos gyvenimo ženklų. Tiesą sakant, ieškoti nė nereikėjo: kad ir į kurį miestelį užsukus, jis pasitikdavo naujutėliais šaligatviais, rekonstruotomis aikštėmis, moderniais sporto įrenginiais. Kiekvienas miestelis eina savu keliu, tačiau plika akimi matoma ir bendra tendencija: provincija tvarkosi, gražėja, bet tebeieško stebuklingų receptų, kaip pritraukti verslą, sukurti naujų darbo vietų.

Bus tęsiami gražinimosi darbai

2015-uosius patys darbėniškiai laiko lūžio metais – pernai įvyko daug pokyčių, kurių jiems pavydi net rajono centras Kretinga. Atnaujinta Darbėnų gimnazija, įrengta riedlenčių aikštelė – tai gimnazijos nuveikti darbai. O miestelio bendruomenė tapo vykdytoja tų projektų, kurie pirmiausia matomi čia apsilankius. Turgaus aikštė išklota trinkelėmis, nutiesti šaligatviai, įrengtas naujas apšvietimas, nupirkta gėlių vazonų, pastatyta suoliukų. Taip pat atkurtas ir pritaikytas visuomenės poreikiams Vytauto Didžiojo vardo parkas.

Miestelio bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis vardija darbus, kuriuos tikimasi nuveikti šįmet: reikia parke įvesti elektrą, pastatyti estradą, įrengti paplūdimį, tuomet parke bus galima organizuoti daugiau laisvalaikio renginių. Galbūt pagaliau bus įgyvendinta sena svajonė – prikeltas miestelio centre išlikęs žydų namas.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys tikina, kad pastarųjų metų proveržis įvyko pasikeitus bendruomenės mąstymui: gyvasties miestelyje atsirado žmonėms supratus, kad net ir sudėtingi, didelių investicijų reikalaujantys dalykai pirmiausia priklauso nuo jų pačių.

„Vien tas faktas, kad du stambius projektus (aikštės rekonstrukcija kainavo 168 tūkst., parko sutvarkymas – 30 tūkst. Eur) įvykdė bendruomenė, manau, kalba apie žmonių susitelkimą. Savo laiką ir darbą be jokio atlygio aukojo ne tik sąrašiniai bendruomenės nariai. Pavyko susitelkti į vieną kumštį ir veikti kartu su seniūnija, gimnazija, girininkija, klebonu“, – džiaugiasi R.Benetis.

Šiauriausio Lietuvos miestelio – Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) seniūnas Giedrius Kubilius taip pat pabrėžia virsmą žmonių sąmonėje: „Mes, gyvenantys šiauriausioje seniūnijoje, galbūt sunkiau priimame naujoves, tačiau kai įsisiūbuojame, tai tik laikykis – bendruomeniškumas gyvas pačiomis gražiausiomis formomis.“

Pernai didžiausi šios seniūnijos pokyčiai vyko Germaniškyje. Vietos veiklos grupės lėšomis baigtas tvarkyti šios gyvenvietės sporto ir laisvalaikio parkas – įrengta vaikų žaidimų aikštelė, estrada, taip pat aikštynas krepšiniui, tinkliniui, futbolui žaisti, teritorija aptverta, apsodinta gėlynais. 2016 m. dauguma projektų bus nukreipti verslui skatinti, o prie regioninės plėtros projektų bus galima grįžti dar po metų.

Ramygaloje šįmet ketinama užbaigti 2015 m. pradėtus jaunimo centro kūrimo darbus (232 tūkst. Eur). 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu iš europinių fondų (700 tūkst. Eur) numatyta sutvarkyti šio Panevėžio rajono miestelio parką, įrengiant sveikatingumo trasą, sceną, vaikų žaidimo aikštelę, teniso kortus.

„Jei pas mus bus gera gyventi, pradės grįžti jaunimas. Jei bus jaunimo, bus ir vaikų“, – paprastai šių metų prioritetus paaiškina Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas ir primena, kad kitomis amžiaus grupėmis, kur kas gausesnėmis, pasirūpinta jau anksčiau: yra senelių namai, savarankiško gyvenimo įstaiga, neįgaliųjų dienos centras.

Anykščių rajono Debeikių seniūnijoje, garsėjančioje moterų veiklos centro darbais, 2016-aisiais europinės lėšos bus skirtos infrastruktūros plėtrai, įrengiant šiuolaikišką sporto aikštyną pačiame miestelyje. O seniūnijoje bus tęsiami gatvių asfaltavimo, vandentiekio ir kanalizacijos atnaujinimo darbai.

Panašūs ir Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos šių metų prioritetai. Čia iš ES struktūrinių fondų lėšų bus tvarkoma miestelio daugiabučių mikrorajono aplinka – asfaltuojami įvažiavimai, atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai. Tai kone paskutiniai potėpiai dailiame miestelio paveiksle, ankstesniais metais jau renovavusiame pagrindinius objektus, pasipuošusiame originaliais menininkų kūriniais.

Pagalbos ranka – silpnesniems

Svarbiausi nacionalinės regioninės politikos 2016-ųjų tikslai – didinti regionų patrauklumą investicijoms, skatinti gyventojus imtis verslo, plėsti užimtumo galimybes, mažinti nedarbą ir gerinti gyvenamąją aplinką.

Už ją atsakingos Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Strazdas žada, kad nebus pamirštos ir kultūros, švietimo, socialinių paslaugų sritys, bus remiamos bendruomenių vietos plėtros iniciatyvos. Be to, į šiųmetes Vilniaus ir Utenos regionų integruotas teritorijų vystymo (ITV) programas įtrauktos ir priemonės, skirtos mažinti socialiniams ir ekonominiams skirtumams vietovėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos.

„ITV programose numatyti projektai bus įgyvendinami tikslinėse teritorijose. Yra išskirti 23 vidutinio dydžio miestai, kuriuose gyvena daugiau negu 6 tūkst. gyventojų ar yra savivaldybių centrai. Juose sparčiau negu visoje tokių miestų grupėje mažėjo gyventojų (2001–2013 m.), steigėsi mažiau įmonių (2011–2013 m.), o didesnė dalis darbuotojų susijusi su pramonės ir žaliavų sektoriumi“, – aiškina V.Strazdas.

Šios programos apims teritorijas, kuriose yra 635 tūkst. gyventojų, o joms įgyvendinti numatyta skirti 418 mln. eurų. Europos Sąjungos investicijos sudaro 335 mln. eurų.

Į gražiai sutvarkytą miestelį maloniau užsukti turistams, bet ar tai gali turėti lemiamos įtakos jo gyventojų verslumui, gimstamumui ir kitiems rodikliams, lemiantiems jo perspektyvas?

Prie regioninės politikos įgyvendinimo prisidedantis specialistas remiasi kitų šalių patirtimi, o ji rodo, kad imant ilgesnį laikotarpį investicijos į gyvenamąją aplinką padeda išlaikyti darbingo amžiaus gyventojus, didina tikslinių teritorijų investicinį patrauklumą bei ekonominį augimą.

Lietuviškų pavyzdžių irgi yra. Imkime Telšių rajoną. 2007–2013 m. migracija čia sumažėjo 13 proc., – daugiau nei visoje apskrityje. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui nuo 2007 iki 2012 m. padidėjo 78 proc., kai Lietuvoje – tik 27 proc.

Per pastaruosius penkerius metus rajone veikiančių subjektų padaugėjo 7 proc. Telšiai patrauklesni tapo ne tik verslininkams, bet ir turistams. Į Telšiuose įsikūrusį Žemaitijos turizmo centrą pernai jų užsuko 69 proc. daugiau nei 2007 m.

„Pokyčius lėmė 2007–2013 m. įgyvendinti ES projektai – sutvarkytos viešosios erdvės, senamiestis, lankytini objektai. Telšių mieste 2010–2014 m. atidaryta per dešimt naujų kavinių, parduotuvių, kitokias paslaugas teikiančių įmonių“, – tikina Telšių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas.

Centrinės valdžios sprendimai – kaip bausmė

Vis dėlto rožinėmis perspektyvomis gyvena ne visi šalies regionai. Nemunėlio Radviliškio seniūnas G.Kubilius mano, kad su dabartine regioninės plėtros vizija jo seniūnija ir šįmet jokių aukštumų nepasieks.

„Daromi geri darbai, įgyvendinami projektai, bet to maža. Reikėtų gerinti susisiekimo infrastruktūrą, kad būtų lengviau pasiekiamos sukuriamos paslaugos, skatinamas verslas. O dėl darbo vietų pasakyčiau paprastai: kol valstybėje nebus realiai žmogui padedančios mokesčių sistemos, nebus nei verslo, nei grįžtančių emigrantų. O kas tada? Nulinis gimstamumas ir uždarytos mokyklos“, – liūdną vaizdą piešia G.Kubilius.

Nekokiomis nuotaikomis į 2016-uosius žengia ir priešingoje Lietuvos pusėje esančios Veisiejų seniūnijos vadovas Zenonas Sabaliauskas: „Kad ir kiek dėmesio skiriama provincijos regionams, kol kas modelis neveikia. Sąlygos verslui atsirasti ir plėstis negerėja, nes nuo vietos valdžios mažai kas priklauso. O centrinė valdžia pakraščių regionams, kokia yra ir Lazdijų rajono savivaldybė, padėtį tik sunkina.“

Sprendimus uždaryti Lazdijų ligoninės akušerinį skyrių, iš pusšimčio urėdijų palikti dešimt (tarp naikinamų neliktų ir Veisiejų urėdijos), naikinti Lazdijų pasienio rinktinę, sujungti regioninių parkų direkcijas jis vadina žudančiais.

„Ir taip bandoma padėti mūsų rajonui? Mes net liūdnai juokaujame, kad centrinė valdžia, matyt, apskritai būtų labai patenkinta, jeigu Lazdijai pasiprašytų prijungiami prie Lenkijos Seinų krašto“, – nelinksmai juokauja Z.Sabaliauskas.