"Veido" archyvas

Retas mažylis nenori augintinio. Tačiau vienas inkšdamas kas rytą verčia iš lovos, kad išvestum jį pasivaikščioti, o kiti, žiūrėk, po metų ar dviejų nugaišta – kam vaikui tokia trauma? Gal jums tiktų papūga – jomis rūpintis gali net ikimokyklinukai, o didesni paukščiai gyvena ne vieną dešimtmetį. Nors, žinoma, turi ir savų “kabliukų”.

Be abejo, būtų naivu tikėtis, kad jūsų pagalbos mažyliui neprireiks. Bet būkite tikri – tai vis tiek bus puikios atsakomybės ir rūpinimosi kitu pamokos.

Priežiūros ABC

Papūgos narvą teks valyti kasdien, lesalo ir geriamo vandens indelius – taip pat. Kartą per savaitę narvą reikėtų išvalyti nepavojingomis dezinfekantais, o medžių šakas nuplauti karštu vandeniu. Šakos paukščiui reikalingos ne vien palaipioti, į jas ji nusibrūžina snapą ir nagus, kad neperaugtų. Papūgai būtina pasimankštinti, todėl išleiskite ją paskraidyti po namus, žinoma, prieš tai uždarę langus, duris, nepalikę atviros ugnies, įkaitusių elektros prietaisų.

Joms kenkia ir tabako dūmai, pavojingi kai kurie kambariniai augalai (pvz, difenbachijos, krotonai, karpažolės, lelijos). Daugelis papūgų mėgsta “turkštis” negiliame dubenyje su drungnu vandeniu – taip joms lengviau prižiūrėti plunksnas.

Kas šiandien pietums?

Tinka specialūs sėklų ir grūdų mišiniai, skirti konkrečiai papūgų grupei ar rūšiai. Duokite kuo daugiau šviežių (nors galima ir džiovintų) vaisių ir daržovių, pvz., obuolių, morkų, bananų, pomidorų, kopūstų, kivių, žirnių su ankštimis, virtos su lupena bulvės. Retkarčiais galima duoti liesos šviežios varškės, kietai virto kiaušinio, batono, medaus.

Papūgos ypač mėgsta riešutus ir saulėgrąžas, tik šiais produktais piktnaudžiauti nereikėtų, nes per ilgesnį laiką paukštis gali nutukti, sutriks kepenų veikla, o riebalų perteklius gali paskatinti plunksnų pešiojimąsi. Šiukštu negalima lesinti likučiais nuo savo stalo. Ypač pavojingi sūdyti bulvių traškučiai, šokoladas, avokadas, sūdyti bei kepinti riešutai.

Kodėl mes norime papūgų?

Jos labai gražios. Gali būti ir labai meilios – nors tai priklauso nuo paukščio charakterio. Papūgos protingos, kai kurios rūšys išmoksta mėgdžioti žmonių kalbą, švilpauti, loti, net važinėti riedučiais, atsiliepti telefonu, šokti pagal muziką. Todėl tinka vienišiems mažiesiems.

… ir kodėl galime nenorėti?

Ne visos papūgos yra prijaukinamos – tai priklauso nuo papūgos rūšies, amžiaus (kuo jaunesnė, tuo lengviau), charakterio ir šeimininko kantrybės.

Papūgos gali būti ganėtinai triukšmingos. Aktyvios jos tampa pasirodžius pirmiems saulės spinduliams, todėl einant miegoti narvelį reikėtų uždengti tamsiu audiniu.

Šios žmogaus draugės gadina daiktus… Mėgsta viską “paragauti” su savo stipriu snapu, todėl dažnai kenčia visi joms namuose pasiekiami daiktai.

Šie paukščiai – jautrūs. Nuobodžiaudamos ir liūdėdamos gali pradėti pešioti savo plunksnas, net susirgti ar nugaišti. Todėl išeidami iš namų palikite narve paukščio mėgstamą daiktą. Dar viena išeitis – auginti ne vieną, o dvi papūgas.

Tačiau tuomet negalėsite tikėtis, kad bent vieną jų pavyks išmokyti kalbėti – mat jos daugiau bendraus tarpusavyje.
Be to, papūgos kerštingos! Neretai ilgai atsimena skriaudą ir gali atkeršyti stipriai įgnybdama. Todėl mažiesiems reikėtų išaiškinti, jog net ir su prijaukintu paukščiu reikia elgtis atsargiai ir pagarbiai.

Papūgos – labai netvarkingos. Dergia ne tik po savimi, bet ir aplink narvelį pridrabsto maisto likučių, kurių nebelesa.

Jos dukart per metus keičia plunksnų dangą, todėl narvelyje ir šalia jo dažnai mėtosi plunksnų, pleiskanų nuo odelės. Papūgai suplasnojus sparnais visos šios dalelės pakyla į orą. O tai gali sukelti alergiją ar net kvėpavimo sutrikimų.