Miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę padidinti siekiantys miškų valdytojai jau gali kreiptis Europos Sąjungos (ES) ir valstybės finansinės paramos.
Jų laukia nemažai naujovių, tarp kurių ir tokia, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms pagrįsti reikia pateikti tris komercinius pasiūlymus.
Paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ priimamos birželio 1–30 dienomis. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 931 tūkst. eurų paramos lėšų.
Remiamos kelios veiklos
Pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės veiklos sritį remiama veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje. Parama teikiama viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui ir atnaujinimui, pamiškių formavimui, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui, būdingos miško struktūros palaikymui.
Taip pat remiamas nevietinių medžių rūšių medynų, kai šios medyne yra vyraujančios, pertvarkymas (rekonstrukcija) į vietinių medžių rūšių medynus, vienkartinis jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymas, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas. Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pateikiamas KPP priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjai gali būti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Nekilnojamasis turtas – miškas, miško žemė ar statiniai, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas.
Paskolos – tik iš finansinės institucijos
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Aleknavičienės teigimu, pareiškėjai kartu su paramos paraiška turi pateikti vidinės miškotvarkos projektą su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos. „Šis reikalavimas netaikomas tik teikiant paraiškas nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymui ir vidinės miškotvarkos bei miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimui, taip pat – jaunuolynų ugdymui, jei jis vykdomas pagal miškininko išduotą išvadą“, – patikslina specialistė.
Miškų rekreacinės infrastruktūros objektams įrengti pateikiami atitinkami techniniai / specialieji projektai ir kiti dokumentai, kai jie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus: statinių techninis projektas, statybą, rekonstravimą leidžiantis dokumentas, statinio techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies ekspertizės išvada, atsakingų institucijų suderintas supaprastintas projektas ar remonto aprašas.
„Kitaip nei anksčiau, lėšas projektui finansuoti pareiškėjai gali skolintis tik iš finansinių institucijų. Skolintos lėšos turi būti pagrįstos kartu su paramos paraiška pateikiant finansinės institucijos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus“, – atkreipia dėmesį V. Aleknavičienė.
Parama siekia iki 50 tūkst. eurų
Pagal KPP priemonės veiklos sritį suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 50 tūkst. eurų, o iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.
Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Vienkartiniam jaunuolynų ugdymui parama skiriama mokant vienkartinę kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – iš viso 197 eurų.
Pasirenkama mažiausia kaina
Kaip pabrėžia V.Aleknavičienė, viena esminių naujovių yra ta, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai, kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma. „Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą“, – aiškina NMA specialistė.
Būtina surinkti 30 atrankos balų
Dar viena naujovė – pareiškėjų pateikti projektai paramai gauti bus atrenkami taikant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems šešiems atrankos kriterijams.
„Minimalus balų skaičius, kurį būtina surinkti, – 30 balų. Jeigu projektas tiek nesurenka, jis toliau nebevertinamas, paraiška atmetama“, – pabrėžia V.Aleknavičienė.
Sutvarkė infrastruktūrą
Valstybės įmonei Kuršėnų miškų urėdijai skirta parama padėjo įgyvendinti du projektus. „Pirmojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra – pavėsinės, lauko baldai, mediniai atrakcionai, laipteliai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, šiukšlinės ir kt. – įrengta keliose miško vietose bei poilsiavietėse, kuriose mėgsta ilsėtis kuršėniškiai“, – pasakoja Kuršėnų miškų urėdijos miško atkūrimo ir apsaugos inžinierius Marius Šilingas.
Jo teigimu, antrojo projekto metu rekreacinė infrastruktūra buvo įrengta dar trijuose objektuose: prie miško glūdumoje pastatytos Agailių bažnytėlės, prie gamtos paminklo Paežerių ąžuolo ir Daugėlių miško parke, kur rengiamos Kuršėnų miesto šventės, vyksta sporto renginiai. Šiose vietose įrengtos pavėsinės su baldais, laužavietės, suoliukai, lauko tualetai, šiukšliadėžės, sūpynės, pėsčiųjų takas, informaciniai stendai.
„Pirmajam projektui skirta 204,8 tūkst., o antrajam – 345,3 tūkst. litų ES paramos, urėdija taip pat pridėjo nemažą dalį savo lėšų. Be paramos rekreacinės infrastruktūros urėdija nebūtų sugebėjusi taip išplėtoti“, – neabejoja M.Šilingas.