Liūdni buvo praėję metai, bet ir dėl šių produktų bei paslaugų pardavėjai dideliu optimizmu netrykšta. Vieni jau regi šiokių tokių rinkos atsigavimo daigų, bet dauguma prognozuoja dar mažiausiai vienus sunkius metus.

Liūdniausios gaidos girdėti tų, kurių apyvarta per krizę sumenko labiausiai, balsuose. Tarkime, kirpyklų ir grožio paslaugų industrija susitraukė kone 50 proc. “Žmonės dabar prašo tokių šukuosenų, kad galėtų kuo ilgiau “ištempti” iki kito kirpimo, moterys vėl pradėjo plaukus dažytis namie”, – vardija Vilniaus grožio salono “Ars Loretta” savininkė Loreta Povilavičiūtė. Pasak jos, šiame versle dabar ypač sunku – išlaidos vandeniui, elektrai čia visuomet didelės, mokesčiai padidėjo, o apie paslaugų branginimą klientams negali būti nė kalbos.

Tokia pat nepalankių aplinkybių visuma žlugdo ir odontologijos verslą – jo apyvarta per metus smuko beveik 30 proc. Pasak Odontologų rūmų pirmininkės Anastazijos Tutkuvienės, iš dalies taip nutiko dėl to, kad žmonės visų pirma atsisakė nebūtinų estetikos, sudėtingo protezavimo ir implantavimo paslaugų. “Bet gerokai sumažėjo ir dantų taisymo procedūrų. Bijome, kad per kelerius metus vėl grįšime į nepriklausomybės pradžią, kai lietuviai vaikščiojo sukirmijusiomis burnomis”, – liūdnai sako ji.

Nei grožio, nei odontologijos paslaugų sektoriaus atstovės greito pagerėjimo nesitikti. “Žmonės dar ilgai vengs išlaidauti, lepindami save nebūtinomis grožio procedūromis”, – mano L.Povilavičiūtė.

O A.Tutkuvienė pabrėžia, kad labai daug Lietuvos dantų gydytojų labai rimtai svarsto apie emigraciją – jiems čia vis sunkiau išlaikyti savo kabinetus.

Tuo tarpu prekybininkai šiokio tokio pagerėjimo tikisi jau šiemet. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas prognozuoja, kad vasarą didesnių prekybos apimčių dar gali ir nebūti – šį sezoną žmonės patys užsiaugina daržovių ir vaisių. Tačiau rudenį jau tikimasi nedidelio apyvartos šuolio. “Bet kalbame labai atsargiai – didėjantį vartotojų optimizmą gali lengvai nusverti emigracijos ir nedarbo mastas”, – sako jis.

Kol kas dar visai menku pagerėjimu džiaugiasi ir kurortų verslininkai. Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas sako, kad jau pirmieji šių metų mėnesiai buvo sėkmingesni nei pernai. “Dar daugiau gerų ženklų matome prasidėjus vasaros sezono rezervacijai – norinčiųjų pas mus ilsėtis po truputį daugėja”, – džiaugiasi jis. Tačiau didesnių pajamų druskininkiečiai šiemet dar neplanuoja – svečius vis dar teks vilioti didelėmis nuolaidomis. “Kitaip jų čia nesusigrąžinsime”, – mano verslininkas.

N.Mačiulis prognozuoja, kad vartojimo ir kartu ekonomikos atsigavimas Lietuvoje nebus spartus, bet teigiamų pokyčių pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Visų pirma dėl to, kad šalies gyventojus mažiau slėgs namų šildymo išlaidos.
“Prognozuojant vartojimo tendencijas, reikia žiūrėti į bedarbių skaičiaus pokyčius, vartotojų pasitikėjimo indeksą, paskolų palūkanų normas ir finansavimo sąlygas. Sumažėjęs – ar bent jau nedidėjantis – nedarbas leis mažiau nerimauti dėl ateities, o pinigų turintys gyventojai pradės aktyviau vartoti”, – aiškina ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, nors paskolų palūkanų normos jau reikšmingai sumažėjo, o kai kurie bankai ėmė aktyviai reklamuoti vartojimo paskolas, gyventojai dar tikrai kurį laiką neskubės skolintis vartojimo išlaidoms padengti.