Valdantieji skubinasi kuo greičiau sujungti svarbiausias įmones, o paskui jas parduoti. Investuotojams žadamos skirstomųjų tinklų įmonės bei elektrinės – iš jų pardavimo tikimasi gauti mažiausiai 2 mlrd. litų.

Valstybė ketina parduoti dalį elektros ūkio, o gautos lėšos virstų Lietuvos indėliu į būsimą atominę elektrinę. Jeigu, žinoma, ji išvis kada nors bus statoma. Net pusė naujojo holdingo gali būti pažadėta tam, kuris ryšis investuoti į atominę energetiką, šeštadienį rašo “Lietuvos rytas”.

Tačiau jei paaiškėtų, jog naujasis darinys sukurtas tik todėl, kad pusę jo akcijų būtų galima pasiūlyti investuotojui į atominę elektrinę, kiltų sumaištis. Tuo įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos narys, analitikas Vytautas Plunksnis.

“Jeigu būtų nuspręsta parduoti dalį VAE akcijų vienam investuotojui, būtų naujas skandalas, nes politikų deklaracijos dėl “Leo LT” ardymo virstų tik kalbomis. “Leo LT” buvo vadinamas trigalviu slibinu, o Visagino atominė elektrinė (VAE) tada taptų keturgalviu, nes prie buvusios struktūros dar pridėta elektrinių”, – samprotavo V.Plunksnis.

Analitikas vylėsi, jog visuomenei paskutinę akimirką nebus pateikta akibrokšto, kad investuotojas į atominę elektrinę sutinka ateiti tik tuo atveju, jeigu jam bus parduota VAE akcijų. Tačiau teisinių kliūčių investuotojams parduoti pusę VAE akcijųį’arba pasiūlyti jas kaip indėlį nėra.

Kol kas, pasak dienraščio, atrodo, jog viskas krypsta būtent pardavimo kryptimi. Suformavus blokus, tučtuojau ketinama pasiūlyti jų akcijų pirkėjams. Pirmasis ant lėkštutės – elektros skirstymo blokas.

Privatiems investuotojams netrukus ketinama pasiūlyti jungiamų elektros skirstymo bendrovių RST ir VST akcijų. Abi šios įmonės iki kitų metų pavasario bus sujungtos į vieną – “Lesto”.

“Valstybė bandys pritraukti privačių investuotojų į “Lesto”, išlaikydama kontrolę valstybės rankose”, – “Lietuvos rytui” teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Kitaip tariant, pradžioje investuotojams gali būti pasiūlyta 49 proc. akcijų.

“Jei bus pasiūlyta bent 49 proc. “Lesto” akcijų, valstybė gali tikėtis milijardo litų. Tokia įmonės rinkos vertė pagal dabartines kainas biržoje”, – sakė V.Plunksnis

Milijardo litų nepakanka Lietuvos indėliui į atominę elektrinę. Be to, energetikos strategai už elektros ūkį gautas lėšas numatę skirti elektros tiltams į Lenkiją, Švediją tiesti ir kitiems svarbiems projektams. Todėl investuotojams bus pa siūlytas dar vienas kąsnis: Energetikos ministerija turi idėjų parduoti elektros gamybos bloko dalį.

“Čia taip pat galioja išankstinė nuostata – išlaikyti kontrolę valstybės rankose”, – pakartojo K.Jauniškis.

V.Plunksnio skaičiavimu, už pusę elektros gamybos bloko akcijų valstybė irgi gali tikėtis maždaug milijardo litų.

Tuo tarpu numatoma naujos atominės elektrinės kaina – apie 3-5 mlrd. eurų (10-17 mlrd. litų).

Todėl parduoti rengiamas ir trečiasis – paslaugų elektros ūkiui – holdingo blokas. Į jį ketinama pritraukti net strateginį investuotoją.

Tiesa, Energetikos ministerija teigia, kad jis bus viliojamas tik tokiu atveju, jei tai pasirodys ekonomiškai tikslinga.

Pardavimo išvengs tik elektros perdavimo sritis. Mat šio bloko įmonės atsakingos už strateginių valstybei elektros jungčių statybas.

Lietuvos planai parduoti dalį energetikos įmonių akcijų kels susidomėjimą, mano V.Plunksnis. Tačiau investuotojai bus labai atsargūs.

“Neigiamos įtakos turės “Leo LT” istorija. Jei buvo priversta pasitraukti didžiausia Lietuvos verslo grupė, kodėl į tą pačią upę turėtų bristi užsieniečiai?” – klausė Investuotojų asociacijos tarybos narys.

Į energetikos kompanijas investuotojus paprastai privilioja stabilumas ir dividendai. Tačiau lietuvių įmonės pastaruoju metu negalėjo pasigirti nei vienu, nei kitu.

“Įmonių pelno reguliavimo politika gali keistis po kiekvienų rinkimų, todėl už akcijas brangiai mokėti niekas nenorės”, – įsitikinęs V.Plunksnis.

Jam pritaria ir buvęs ilgametis Lietuvos energetinės sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras. “Koks rimtas investuotojas ryšis rizikuoti žinodamas, kad po rinkimų visa schema gali būti išardyta?” – klausė A.Stumbras.

Pasak jo, valdžia turi aiškiai pasakyti, ar ji ateityje mato privačią energetiką ar valstybinę.

“Visada reikia žinoti, kad investuotojams pirmiausia rūpi ne vartotojai, o kaip greičiau atgauti savo įdėtus pinigus”, – įsitikinęs buvęs energetikas.