"Statyba ir architektūra"

Aptikus neveikiančioje sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, Vyriausybės rūmų pašonėje, padarytus vandališkus pažeidimus, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė nedelsdama atleido iš pareigų šio departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Rimantą Bitiną.

Pasak D. Varnaitės, paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę, tapo R. Bitino bandymas ilgą laiką nuslėpti asmenis, kurie sužalojo unikalią barokinės sostinės Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno aštuonioliktojo amžiaus sienų tapybą, o nustačius pažeidimus, jie buvo toleruojami.

Didikų Radvilų funduota Šv. Jurgio bažnyčia yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Jame veikia Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos knygų saugykla ir yra išlikę daug sakralinio meno kūrinių – sienų ir lubų tapyba, lipdiniai, auksavimas, altorių paveikslai, skulptūros, vargonai ir kt.

Prieš trejus metus bažnyčioje savavališkai buvo sumontuota priešgaisrinės signalizacijos sistema. Tada buvo nukaltas dekoruotas tinkas, išgręžtos skylės, ant vertingų freskų įrengti signalizacijos davikliai, išvedžioti laidai. Šie darbai, pasak D. Varnaitės, nebuvo suderinti su KPD, jiems negautas būtinas kultūros paveldo specialistų leidimas.

D. Varnaitės teigimu, nuo 1993 metų paveldosaugos specialistai nesilankė Šv. Jurgio bažnyčioje ir nesekė jos būklės, o pirmieji vandalizmo aktą pastebėjo čia apsilankę Europos paveldo dienų, šįmet skiriamų sienų tapybos temai, rengėjai.

“Po trijų mėnesių išgirdome rezultatą, kad praėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas terminas nubausti pažeidėjus ir jokių kitų sankcijų jiems neskirta. Teisės aktuose yra numatyta, kad tokiais atvejais yra privaloma labai griežtai pareikalauti, kad savavališkai atlikti darbai būtų panaikinti, kad būtų panaikinta kultūros paminklui padaryta žala. Taigi klausimas yra toks: iki ko nusirito mūsų paveldosaugininkai, į ką jie pavirto, kad užuot išsireikalavę, kad būtų atitaisyta žala tokiame paminkle, visos pastangos yra skiriamos tam, kad surastų priežastis, kaip padėti pažeidėjams išvengti atsakomybės”, – piktinosi D. Varnaitė.

Ji priminė plačiai nuskambėjusią Aušros vartų koplyčios laiptų istoriją, kai R. Bitinas ir jo vadovaujamas padalinys “visaip siekė išteisinti pažeidimus padariusius asmenis ir įmones”. Pasak D. Varnaitės, vertingos sienų tapybos pažeidimų gali būti ir buvusiame karmelitų vienuolyne, ir buvusioje Vilniaus kunigų seminarijoje.

Pasak jos, atleisti arba kitaip nubausti valstybės tarnautojai turi galimybę kreiptis į teismą. “Tai, matyt, ir bus pagrindinis (R. Bitino – ELTA) atsakas, kurio galima tikėtis. Tiesa, šiomis dienomis priėmėme ir daugiau sprendimų įvesdami tvarką Vilniaus teritoriniame padalinyje – yra pakeista derinančiųjų specialistų pasiskirstymo sferomis tvarka, ir manyčiau, kad tais sprendimais, pakeičiant asmenis, kurie derina (projektus) ar jų kuruojamas geografines teritorijas, mes įvesime tvarką”, – teigė D. Varnaitė.

Kokio dydžio materialinė žala padaryta Šv. Jurgio bažnyčiai, KPD direktorė nesiėmė atsakyti ir paliko tai nustatyti ekspertams. “Žalą turės atlyginti ją padarę kaltieji asmenys, mūsų supratimu, atlyginti žalą ir likviduoti šiuos padarinius turės tos įmonės, kurios čia dirbo ir įsipareigojo M. Mažvydo bibliotekai atlikti viską pagal teisės aktus – suprojektavusios “Jungtinės architektų dirbtuvės” ir darbus atlikusi UAB “Sauga”, – įvardijo D. Varnaitė.

“Ir ateityje tie asmenys, kurie manys, kad jų pareiga – ne ginti paveldą, o dangstyti pažeidėjus, priimsime sprendimus, kad jiems ne vieta valstybės tarnyboje paveldo apsaugos institucijose”, – žadėjo D. Varnaitė.

Eltai susiekti su R. Bitinu nepavyko – jo tarnybinis telefonas išjungtas.