Premjeras Andrius Kubilius sako, kad sunkmečiu remdama partijas 4 mln. litų, Vyriausybė vykdė Seimo sprendimą.

“Mes įvykdėme Seimo sprendimą, kuriame, priėmus įstatymus, Seimas labai aiškiai įrašė atskirą straipsnį – pasiūlė Vyriausybei nedelsiant įvykdyti būtent tokį sprendimą”, – ketvirtadienį sakė premjeras, paklaustas, ar šis sprendimas sunkmečiu buvo sąžiningas.

Gegužės 18 dieną parlamentarai priėmė naują Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, kuriame anksčiau tik numatytą galimybę gauti kompensacijas už patirtas išlaidas pakeitė į prievolę tokias išmokas pervesti.

Naujajame įstatyme sakoma, kad “partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą”.

Kadangi numatyta, kad įstatymas įsigalioja tik šių metų rugsėjo 15 dieną, parlamentarai atskiru straipsniu paskubino lėšų partijoms pervedimą.

Dokumente Vyriausybei siūloma “jos nustatyta dalimi skirti lėšų apmokėti iki šio įstatymo įsigaliojimo neapmokėtos dalies politinių kampanijų išlaidų kompensacijai”.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas pavaduotojas Pavelas Kujalis BNS yra sakęs, kad iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų kompensuota tik vieną kartą – 2002 metais. Todėl naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintą normą galima aiškinti, kaip siūlymą kompensuoti visų anksčiau buvusių rinkimų išlaidas.

Ministrų kabinetas užpraėjusią savaitę priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų siekti virš 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Kadangi Vyriausybės skirta suma – 2 mln. litų mažesnė nei galima maksimali kompensacija, partijos gaus atitinkamai mažiau.

Remdamasi naujuoju įstatymu Vyriausybė dar turėtų skirti pinigų partijoms ir Europos Parlamento rinkimų kampanijos išlaidoms kompensuoti. VRK gegužės 16 dieną yra nustačiusi maksimalius kompensavimo dydžius.

Iš viso 8 partijoms už EP patirtas išlaidas priklauso 592 tūkst. litų kompensacija.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gauna dotacijas. Daugiausia rinkėjų balsų gavusios partijos šiemet gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Valstybės biudžeto dotacija paskirstoma partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose, dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.