"Veido" archyvas

Ant krepšininkų marškinėlių ar automobilių sudėtinga rasti baltą plotą? Tokia rėmimo forma įmonėms naudinga – už suteiktą paramą ne tik gali gauti mokesčių lengvatas, bet ir plačiau pasiviešinti

Apie tai, kad teikiant paramą galvojama apie galimybę gauti naudos sau, rodo ir daugiau pavyzdžių – netgi rėmėjų retorika. Pavyzdžiui, Ūkio banko atstovė spaudai Romualda Stonkutė taip aiškino, kodėl įmonė paramos projektų sumų negalinti skelbti: “Festivalio rengėjai su kiekvienu rėmėju ar mecenatu veda derybas, už kokią sumą parduoti generalinio rėmėjo poziciją. Vienam dideliam festivaliui vienokia suma reikalinga, kad taptum generaliniu rėmėju, kitam festivaliui – visai kitokia”.

Tuo tarpu SEB bankas, “Maxima” ar “Tele2″ kruopščiai informuoja visuomenę apie kiekvieną nuspręstą paremti įvykį ar projektą. Paplitusi ir tokia praktika, kai įmonė remia projektą, bet mainais jis pavadinamas įmonės prekės ženklu ir nuolat mirga žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, “Teo LT” moterų krepšinio komanda, verslumą skatinančios iniciatyvos “SEB verslo menas” projektas, “Omnitel” verslo čempionatai, vaikų futbolo projektas “Ežiogolas”, “MAXIMA jaunieji talentai”.

Krepšinio gerbėjams ne kartą teko matyti, kaip į rungtynes susirenka gausus vaikų būrys, nuo galvos iki kojų pasipuošęs “Omnitel” atributika. Viena vertus, iniciatyva labai graži – ketverius metus iš eilės bendrovė beglobiams vaikams ir sporto mokyklų auklėtiniams dovanojo bilietus į krepšinio rungtynes, šiame projekte dalyvavo tūkstančiai vaikų. Bet kodėl jie į rungtynes negalėjo ateiti be įmonės atributikos?

Būna ir taip, kad bendrovės stengiasi pasinaudoti paremtos šventės auditorija. Štai Trakuose vykusios parasparnių oro šventės metu atkeliavo šventės rėmėjos “Teo LT” “Teobusas” – per Lietuvą keliaujantis mobilusis klientų aptarnavimo skyrius, ir čia pat, šalia parasparnių, maloniai besišypsančios merginos siūlė užsisakyti “Gala” televiziją.

Nevyriausybinių paramos organizacijų atstovai ar labdaros projektų aptarime dalyvaujančios įmonės puse lūpų prasitaria apie dar nemalonesnius atvejus. Vieni nevyriausybininkai pasakojo prieš kelerius metus labai nemaloniai pabendravę su “Kristiana”. Esą įmonė labai aiškiai išdėstė, kokiomis sąlygomis ir už kokio dydžio logotipo rodymą sutiktų paremti vaikų renginį. Kitiems teko matyti dėl logotipo dydžio su paramos gavėjais aktyviai besiderančius bendrovės “Kauno grūdai” atstovus.

“Jeigu per visą bendravimo laiką neišgirsti žodžių “pjaras”, reklama ir logotipo matmenų, būna labai gerai”, – juokavo organizacijos “Gelbėkit vaikus” vykdomoji direktorė Rasa Dičpetrienė.

“Maisto banko” direktorė Deimantė Žebrauskaitė tvirtino, kad negražių nutikimų pasitaiko retai, bet užsiminė, jog buvo situacijų, kai rėmėjai net nederinę su “Maisto banku” išsispausdino užsakomuosius straipsnius apie bendradarbiavimą.
Nevyriausybininkai pastebi, kad akivaizdaus noro iš paramos gauti naudos tarp įmonių sparčiai mažėja. Kaip vieną gražiausių bendradarbiavimo pavyzdžių R.Dičpetrienė paminėjo bendrovę “CSC Baltic”, kuri mielai pagelbėja vaikams ir niekada nesidomi, ar bus pareklamuoti. O “Maisto bankas” per dešimt bendradarbiavimo metų niekada tokių kalbų neišgirdo iš “Kraft Foods Lietuva”.

Lietuvos miestelius remia ir visai nežinomi filantropai. Štai Papilės seniūnijos rėmimo fondas turi ištikimą rėmėją, aukojantį leidiniams apie Papilę išleisti – JAV gyvenantį išeivį iš Papilės gydytoją Kazį Narščių.

Labai gražių iniciatyvų, kuriomis, regis, nesiekia jokių papildomų tikslų, rengia ir jau minėtos didelės bendrovės. 2009 m. “Omnitel” atsisakė tradicinio kalėdinio renginio verslo klientams ir skyrė paramą dvidešimties klausos negalią turinčių vaikų operacijoms, “Teo LT” darbuotojai vyksta kaip savanoriai pagelbėti į vaikų namus ir pan.

Tiesa, V.Ilgius prieštarauja, kad ne visi būdai paviešinti skiriamą paramą suvestini į kritikuotiną reklamavimąsi. “Pastaraisiais metais verslas vis labiau supranta rėmimo naudą tiek tiesiogiai įmonei, tiek netiesiogiai – klientams. Be to, vyksta gniūžtės efektas – kažkas pradeda remti, kitos įmonės pastebi, kad visuomenė gyvai reaguoja, bendrovės rodikliai gerėja, ir pradeda pačios ieškoti rėmimo būdų”, – argumentavo ekspertas.