Pastarąjį mėnesį daugiau nei pusę visų į medikus besikreipiančiųjų skubios pagalbos sudarė pacientai, patyrę traumas dėl slidžios šaligatvių dangos. Kas dėl to kaltas – pačių žmonių neatsargumas ar už miesto tvarkymą atsakingos įmonės, gali išaiškinti teismas.

Šią žiemą visų miestų ligoninėse traumatologijos skyriai perpildyti. Taip pat daug paslydusių ir pargriuvusių žmonių yra priversti gydytis namie, tačiau pas mus dėl nevalomų šaligatvių ir gatvių dar nėra įprasta kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Nors tokią teisę kiekvienas susižalojęs pilietis turi (jei pargriuvo eidamas apledėjusiu šaligatviu, kuris nebuvo nuvalytas ar pabarstytas specialiu smėlio mišiniu).

Šiemet itin slidžių vietų visuose miestuose apstu. Nebarstomi ne tik kiemai, atokesnės gatvelės, bet ir teritorijos prie pat daugiabučių, centrinės aikštės ir gatvės, net didieji prekybos centrai nepasirūpina, kad jiems priklausančiose automobilių stovėjimo aikštelėse klientai nesijaustų lyg čiuožykloje. To padariniai – rankų, kojų lūžiai, įvairūs patempimai ir sumušimai.

Šiuo metu tiek lėšų, tiek žmonių šaligatviams valyti skiriama kelis kartus mažiau nei, tarkime, 2008-aisiais, tad nieko keista, kad tiek šiemet, tiek pernai traumų žmonės patiria daugiau. “2009-aisiais skubią pagalbą suteikėme 29 tūkst. pacientų, o pernai – jau 32 tūkstančiams”, – skaičiuoja Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas.

Žalos atlyginimas priverstų dirbti atsakingiau

Vilnietė Miglė Aleksandravičienė prieš dvi savaites pargriuvo prie pat savo namų laiptinės. Moteris išsitiesė visa nugara, todėl smarkiai susitrenkė galvą. O po kelių dienų vėl griuvo visai šalia savo namo, esančio netoli pagrindinės Antakalnio mikrorajono gatvės. Antrą kartą ji skaudžiai užsigavo ranką ir kelius. Keturiasdešimtmetė moteris sako, kad iki šios žiemos paslydusi ir pargriuvusi nebuvo penkiolika metų. “Dabar išėjusi į gatvę bijau žengti didesnį žingsnį. Nors ir anksčiau vaikščiojau labai atsargiai, nes prie mūsų laiptinės šiemet nė karto nebuvo pabarstyti nei šaligatviai, nei laipteliai, vedantys į namą”, – pasakoja M.Aleksandravičienė.

Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas sako, kad kai po atlydžio pašąla, per dieną kreipiasi 20–30 pacientų, patyrusių traumas dėl slidžios šaligatvių dangos. “Iš jų pusei būna lūžę riešo arba dilbio kaulai. Dažnai sulaukiame pacientų su lūžiais čiurnos srityje, o vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai lūžta šlaunikaulis. Lengvesni susižalojimai pargriuvus – tai kojų kelių ir rankų riešų sumušimai, raiščių patempimai”, – teigia A.Pamerneckas.

Sumušimams ir patempimams gydyti dažniausiai užtenka įvairių tepalų bei nuskausminamųjų vaistų. O, pavyzdžiui, paciento, kuriam lūžęs šlaunikaulis, gydymas ligoninėje kainuoja daugiau kaip 4 tūkst. Lt. Jeigu reikia atlikti operaciją, o vėliau tęsti gydymą sanatorijoje – suma išauga iki 10 tūkst. Lt. Visas šias išlaidas padengia teritorinės ligonių kasos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Per žiemą iš mūsų visų kišenės iškeliauja keliolika milijonų litų lūžusiems žmonių kaulams gydyti. Tad ar ne pigiau būtų valyti gatves?

Galbūt savivaldybių atstovai pradėtų skaičiuoti, jeigu žmonės kreiptųsi į teismus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. “Jeigu nukentėjęs asmuo užregistruotų ieškinį ir atsakinga už teritorijų valymą įmonė būtų pripažinta kalta, ligonių kasos taip pat galėtų iš jos išsireikalauti pinigus, kurie buvo skirti tam žmogui gydyti. Tai būtų puiki auklėjamoji priemonė bendrovėms, nerūpestingai prižiūrinčioms gatves ir šaligatvius”, – svarsto Valstybinės ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.

Be to, pasak advokato Raimundo Jurkos, jeigu būtų pradėta tokio pobūdžio bylų, atsirastų aiškesnė teisminė praktika, pavyzdžiui, kiek įrodymų pakanka vienai ar kitai aplinkybei įrodyti. Taip pat nukentėjusieji taptų drąsesni, nes tikėtų, kad ir tokio pobūdžio bylose teismas gali juos apginti. “Dabar daugelis net nežino, kad tokiomis priemonėmis galima kovoti dėl savo pažeistų teisių”, – pabrėžia R.Jurka.

Sunkiausia įrodyti, kad pats žmogus buvo atsargus

Vilnietė Živilė Jurkutė, neseniai griuvusi ir stipriai susitrenkusi abi kojas, sako, kad jeigu būtų patyrusi rimtesnių sužalojimų arba būtų reikėję atlikti mokamus tyrimus, ji mėgintų prisiteisti žalos atlyginimą. “Visus mokesčius susimoku, o išėjusi į miestą jaučiuosi lyg čiuožykloje. Kai griuvau, paskui visą savaitę sunkiai iki darbo nueidavau. Be to, šiemet kelis kartus esu slystelėjusi ir stipriai pasitempusi nugarą. Dirbu sėdimą darbą, tad dėl to patyriau daug nepatogumų”, – guodžiasi 34-erių metų moteris ir priduria, kad pastarosiomis savaitėmis net eidama Vilniaus Gedimino prospektu nesijaučia tikra, jog sveika grįš namo.

Beje, pargriuvo ji šalia Seimo rūmų. Ž.Jurkutė pastebėjo, kad tą dieną nuvalyta ir pabarstyta buvo tik Nepriklausomybės aikštė ir Seimo rūmų prieigos, o žengus dešimt žingsnių į šoną – visi šaligatviai apledėję.
Tačiau teisme vien fakto, kad paslydai, pargriuvai ir patyrei traumą, neužtenka. “Reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir įvykusių pasekmių. Tokiose bylose atsiradusios pasekmės gali būti sveikatos sužalojimas, patirti finansiniai nuostoliai ar nepatogumai, kai reikia ne vieną kartą važiuoti atlikti tyrimų, griūvant sugadintas brangus daiktas, suplėšyti drabužiai. Jeigu konkrečią teritoriją prižiūrinti įmonė turėjo nuvalyti šaligatvį, bet to nepadarė, vadinasi, pažeidė sutartį su savivaldybe, tai yra atliko neteisėtus veiksmus, už kuriuos ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti nukentėjusiajam žalą”, – paaiškina advokatas Marius Navikas.

Tačiau, pasak teisininko, sunku įrodyti, jog žmogus paslydo būtent todėl, kad nebuvo nuvalytas šaligatvis. “Teismų praktika sako, kad jeigu žmogus mato, jog eidamas apledėjusiu keliu gali pargriūti, turėtų rinktis kitą kelią. Teisėjas gali traktuoti, kad pats žmogus pasirinko riziką, todėl pats ir yra atsakingas už pasekmes. Sunku įrodyti, kad žmogus negalėjo imtis jokių saugumo priemonių”, – sako M.Navikas ir priduria, kad įrodyti, pavyzdžiui, prekybos centro kaltę, kai žmogus paslysta ant šlapių jo grindų, kur kas lengviau. Mat tokiu atveju atsakingas bus prekybos centras, nes neįspėjo, kad slidu, o pats žmogus to negalėjo suprasti. Tačiau pargriuvus slidžioje parduotuvei priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje reikės įrodinėti, kad tikrai nebuvo kito kelio patekti į vidų. Be to – kad ta vieta tikrai buvo slidi ir neprižiūrėta.

Gyventojai ir toliau čiuožinės

Bendrovės “Grinda”, atsakingos už šiaurinės Vilniaus dalies teritorijų tvarkymą, direktoriaus Algimanto Vilūno nuomone, bylos, siekiant įrodyti, jog įmonė kalta dėl to, kad paslydęs žmogus patyrė traumą, neturi perspektyvos. Be to, tokios priemonės padėties mieste nepakeis. “Reikia griežtinti konkurso sąlygas, kad jį laimėtų pajėgiausios įmonės, o ne pasiūliusios mažiausią kainą. Dabar dirbame už tris kartus mažesnę kainą, negu yra reali rinkos kaina. Savivaldybė norėjo sutaupyti, o kenčia gyventojai”, – tvirtina A.Vilūnas.

Savivaldybės atstovai savo kaltės neįžvelgia ir atsakomybės prisiimti nenori. “Pačios bendrovės pasiūlė tokią kainą. Tad pačios ir kaltos, kad neįvertino savo jėgų, darbo tempų, iškritus didesniam nei įprasta kritulių kiekiui. O žalą nukentėjusiems slidžiuose šaligatviuose žmonėms jos galėtų atlyginti, nes yra apsidraudusios civiline atsakomybe”, – mano Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas ir priduria, kad savivaldybė bendroves, kurios turi valyti gatves, bet prastai atlieka darbus, baudžia finansiškai: kas mėnesį nuskaičiuoja apie 20 proc. joms skirtų lėšų.

Tačiau A.Vilūnas konstatuoja, kad šią žiemą gyventojai ir toliau čiuožinės Vilniaus šaligatviais. “Per tris savaites mes sunaudojom pusės metų druskos normą. Anksčiau sostinėje dirbo daugiau kaip tūkstantis kiemsargių, šiandien jų likę 450″, – sako “Grindos” direktorius.

Tad žmonėms belieka patiems nešiotis smėlio maišelius ir vis pasibarstyti prieš save, žingsniuojant net pagrindinėmis sostinėmis gatvėmis. Taip pat dar pravartu pasinaudoti traumatologo A.Pamernecko patarimais ir išeinant iš namų apsiginkluoti slidininko lazdomis, mat tai puiki atrama, padedanti nepargriūti. O smūgio jėgą neblogai sugeria storas ilgas paltas, nuo čiurnos patempimo gali apsaugoti ilgaauliai batai.