"Scanpix" nuotr.

Jungtinėje Karalystėje (JK) tai pirmasis parlamentaro nužudymas nuo 1990 m., kai airių teroristai susprogdino deputatą konservatorių Ianą Gow.

Prie krūtinės prisisegę rožes, Bendruomenių ir Lordų rūmų nariai reiškė užuojautą paminėjime dalyvaujantiems J.Cox artimiesiems. Didžiosios Britanijos karalienė parašė laišką velionės šeimai.

J.Cox, gamyklos darbininko ir biuro darbuotojos Leadbiterių duktė, studijavo politikos mokslus Kembridže. Ji patarinėjo leiboristų atstovams JK ir Europos parlamentuose, dirbo įvairiuose „Oxfam“ organizacijos padaliniuose, dalyvavo jos veikloje Sudane ir Afganistane. „Oxfam“ – kvakerių religinės bendrijos ir Oksfordo profesorių pastangomis 1942 m. įkurta tarptautinė organizacija, besirūpinanti skurstančiaisiais ir badaujančiaisiais.

J.Cox buvo išrinkta į parlamentą 2015 m. Kartu su parlamentaru konservatoriumi Andrew Mitchellu ji parašė straipsnį, kuriame pasisakė už JK karinių pajėgų dalyvavimą Sirijos konflikte, tačiau balsuojant dėl britų karinės intervencijos prieš „Islamo valstybę“ ji susilaikė, manydama, kad kariauti reikia ir su Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado pajėgomis.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas per minėjimą parlamente apibūdino velionę itin šiltai. J.Cox buvo viena iš tų, kurie palaikė J.Corbyno kandidatūrą renkant leiboristų lyderį, tačiau pačiuose rinkimuose ji balsavo už Liz Kendall. Šią gegužę ji jau apgailestavo, kad rėmė J.Corbyną.

J.Cox buvo vadinama gerąja samariete, humanitarine darbuotoja iš prigimties. Po jos žūties paskelbus aukų rinkimo kampaniją jau surinkta apie milijoną, pinigai bus perduoti labdaros organizacijoms, su kuriomis bendradarbiavo velionė.

Našlys Brendanas Coxas kadaise buvo leiboristų premjero Gordono Browno patarėjas. Du jų vaikai – trejų ir penkerių metų. Coxai, be namų Vakarų Jorkšyre, turi ir būstą Londone – gyvenamąją baržą Temzėje.

J.Cox buvo užpulta Berstolo miestelyje netoli bibliotekos, kur susitiko su rinkėjais. Šaukdamas „Pirmiausia – Britanija!“ („Britain first!“), žudikas šovė į parlamentarę, paskui subadė peiliu. Buvo sužeistas 77 metų vyras, puolęs jai padėti. Policija netrukus suėmė užpuoliką. Teisme paklaustas, kas esąs, jis atsakė, kad jo vardas „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“. Iš tiesų tai Thomas Mairas (52 m.), Berstolo gyventojas, apie kurį dabar žinoma, kad kažkada turėjęs psichikos sutrikimų. Kaimynai jį apibūdina kaip tylų, uždarą žmogų. Per kratą T.Mairo namuose rasta nacistinės literatūros. 1999–2003 m. jis palaikė ryšius su neonacistine JAV organizacija „National Alliance“, dar anksčiau prenumeruodavo apartheido Pietų Afrikoje šalininkų leidinį. Iš „National Alliance“ T.Mairas įsigijo literatūros apie savadarbius ginklus ir sprogmenis.

Policijos teigimu, J.Cox nužudymas nelegaliai įgytu ginklu veikiausiai yra vieno nusikaltėlio, o ne sąmokslininkų darbas. Medikai pripažino, kad T.Mairas gali būti apklaustas.

Pirmadienį atsinaujino dėl J.Cox žūties trims dienoms nutraukta agitacija už ar prieš JK išstojimą iš ES. Balsavimo išvakarėse britų visuomenė buvo suskilusi į dvi apylyges dalis. Referendumas buvo konservatorių lyderio Davido Camerono pažadas, kurį vykdydamas jis tikėjosi nepralaimėti – išsaugoti JK narystę naujomis, palankesnėmis sąlygomis. Tačiau, kitaip nei tikėtasi, euroskeptikų gretose išsirikiavo bemaž pusė britų. Narystė ES tapo viršpartiniu klausimu, nes takoskyra padalijo pagrindines politines jėgas.

JK išstojimo iš ES šalininkų priešakyje – konservatorius Borisas Johnsonas, buvęs Londono meras. Prie jų prisidėjo ir Michaelas Gove’as, teisingumo ministras D.Camerono vyriausybėje, prisipažinęs, kad sprendimas paremti išstojimą buvęs sunkiausias jo politiniame gyvenime.

J.Cox, kuri buvo JK išlikimo ES šalininkė, žūtis trumpam suvienijo ir susipriešinusius politikus, ir rinkėjus. Šalies likimą į savo rankas paėmė keliolika procentų neapsiprendusiųjų.