Scanpix

Šio penktadienio vakaras virto košmaru ir tiems paryžiečiams, kurie prasidėjus savaitgaliui vylėsi atsipalaiduoti įvairiuose miesto renginiuose, ir tiems, kurie vakarodami namuose, sulaukė šokiruojančių žinučių telefonu iš artimųjų, pažįstamų apie teroristų atakas pačioje sostinės širdyje.

Aušra Matulevičiūtė

Specialiai „Veidui“ iš Paryžiaus

Aštuoni teroristai šešiose Paryžiaus vietose  išžudė daugiau kaip šimtą žmonių. Aukų skaičius vis didėja, nes tarp poros šimtų sužeistųjų apie devyniasdešimčiai tebegresia pavojus gyvybei. Nukentėjusiuosius priėmę medikai sako, tokio siaubo dar nėra matę.

Du teroristai 10 – ame ir 11- ame Paryžiaus kvartaluose šaudė į kavinių klientus ir praeivius. Trys susisprogdino prie stadiono draugiškų varžybų tarp Prancūzijos ir Vokietijos komandų metu. Keturi užgrobė koncertų rūmus ir 1500 žiūrovų laikė įkaitais.

Teroristų veiksmo vietos pasirinktos neatsitiktinai. Smūgiuoti taškai, kuriuos žino visi paryžiečiai, taigi puikiai gali save įsivaizduoti aukų vietoje. Sukrėsti visuomenės vaizduotę galėjo būti vienas iš teroristų tikslų. Respublikos aikštė, šalia kurios taikytasi į žmones, viena iš judriausių svaitgaliais. Daug barų, restoranų, taigi apstu vietinių lankytojų bei turistų. Be to, simboliška: netoliese – sausį iššaudytos „Charlie Hebdo“ redakcijos patalpos. Čiapat vykusios ir solidarumo eitynės. Stadionas irgi pasirinktas ne be reikalo. Juk ten – vien jaunimas!

Gerokai prieš vidurnaktį į prancūzus kreipęsis prezidentas F. Hollande’as pranešė, jog „šiuo metu Paryžiuje vyksta teroristinės atakos“. Nei šalies vadovas, nei liaudis dar nežinojo, kaip išplitusi dramos teritorija ir kada šis košmaras baigsis. Vidurnaktį buvo sušauktas specialusis ministrų pasitarimas. (pakartotinai susirinkęs šeštadienio popietę.) Jo metu nuspręsta mobilizuoti armiją ir uždaryti sienas, tiksliau tariant, tikrinti visus jas kertančius asmenis. Šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, kurios trukmė dar nežinoma. Paryžiaus prefektūra kviečia gyventojus be didelės būtinybės neiti iš namų. Uždarytos mokyklos, universitetai, viešo susibūrimo vietos pačiame Paryžiuje bei jo priemiesčiuose. Prezidentas F. Hollande’as paskelbė trijų dienų gedulą visoje valstybėje. Jis taip pat atšaukė savo dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Turkijoje. Visose Paryžiaus ligoninėse paskelbtas „baltasis planas“, tai reiškia, kad pirmajai pagalbai skiriama daug didesnės pajėgos bei  finansai, nei įprasta.

Vakarykštės atakos vykdytos gana sinchroniškai. Kruvinoji teroristų misija prasidėjo Paryžiaus priemiestyje esančiame „Prancūzijos stadione“, kur draugiškas varžybas žaidė prancūzai ir vokiečiai. (Pastarieji tos pačios dienos rytą buvo evakuoti iš viešbučio, kuriame buvo apsistoję,  įtarus ten esant bombai.) Apie pusė dešimtos vietos laiku, šeštąją varžybų minutę, nuaidėjo du sprogimai. Įsiaudrinę žiūrovai nepanikavo, nes triukšme paprasčiausiai neidentifikavę garso, nesuprato, kas vyksta. Rungtynes stebėję šalies prezidentas, ministras pirmininkas bei vidaus reikalų ministras buvo skubiai evakuoti. Pasibaigus mačui, žiūrovai, pagaliau informuoti, kas vyksta, valandų valandas laukė, kada galės saugiai palikti stadioną.

Beveik tuo pačiu metu „Bataclan“ koncertų rūmuose, kur koncertavo garsi amerikiečių roko grupė, įsiveržę užpuolikai karo ginklais šaltakraujiškai pyškino į žiūrovus. Liudininkai pasakoja, kad žudikai (jauni, maždaug dvidešimtmečiai) ramiai, be kalbų, šūkių, be jokio pasigailėjimo maldaujantiems, šaudė, keitė kalašnikovų apkabas, taikėsi ir vėl šaudė… Pasak išsigelbėjusių, tarsi žudymo mašinos! Peršasi mintis, kad norėta nužudyti kuo daugiau žmonių per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą ir iš to padaryti spektaklį, kuris tuo pat metu įbaugins liaudį bei pradžiugins nekenčiančius Prancūzijos valstybės ir apskritai – demokratijos.

Sausio mėnesį Paryžiuje siautėję teroristai irgi veikė apgalvotai, tačiau vakar viskas vyko kitaip. Nusikaltėlių buvo kur kas daugiau, jie buvo geriau organizuoti, veikė pasidalinę į dvi grupes, labiau susitelkę į savo siaubingą misiją, puikiai valdė karo ginklus. Be to, tai pirmas sykis per visus teroro išpuolius Prancūzijoje, kai užpuolikai susiprogdina! Vis dėlto šįkart taikytasi ne į konkrečias religines bendruomenes ar žiniasklaidą, o tiesiog į nekaltus gyventojus.

Policijos pareigūnų manymu, pasiruošimas vakarykščiams užpuoliams, greičiausiai, trukęs ilgai, tačiau finansiškai neturėjęs daug kainuoti. Pavyzdžiui, sausio atakoms užteko vos 60 tūkst. eurų. Be to, teroristams neturėjo būti sunku apsiginkluoti, nes šiandien Prancūzijoje neva gana paprasta  įsigyti automatinių ginklų.

Ne paslaptis, kad po kruvinųjų sausio įvykių šalyje, kai buvo užpultas savaitraštis „Charlie Hebdo“ bei žydų bendruomenė, buvo bijomasi naujų teroro išpuolių. Tačiau, ar galima buvo juos nuspėti? Už šalies saugumą atsakingi pareigūnai tikina, jog valdyti visus renginius, viešas vietas, susisiekimo priemones labai sudėtinga. Politologai, filosofai samprotauja, kad šalis jau seniai gyvena teroro grėsmėje. Pastarieji teroro aktai – Prancūzijos 13 metų kovos prieš terorizmą rezultatas. Esą dabar pats metas pripažinti, kad karas prieš terorizmą tikrai egzistuoja. Reikia pradėti aiškinti atžaloms, kad visa tai, kas nūdien vyksta, nėra atsitiktinumas arba tiesiog „blogas šansas“, o realybė, su kuria teks susigyventi, kol kažkas iš esmės pasikeis. Įbauginti prancūzai kelia dar vieną jiems itin aktualų klausimą: ar jau įvyko blogiausia iš to, kas gali nutikti Prancūzijoje?.. Atsakymas slypėtų čia: „Islamo valstybė“ šiandien prisiėmė atsakomybę už teroristinius išpuolius Paryžiuje, viešuosiuose tinkluose pateikusi visas nusikaltimo detalės ir grasindama visa tai tęsti… Taigi, lieka neaišku, kaip bus su „COP 21“ – konferencija dėl klimato pokyčių, kuri numatyta lapkričio 30 d. Paryžiuje ir kur turėtų suvažiuoti  viso pasaulio viršūnės.

Prancūzijos saugumo sargams prieš akis – ilgas ir varginantis darbas. Kol kas laukiama užpuolikų DNR tyrimų, tada bus galima aiškintis, ar jie vietiniai, ar atvykėliai? Gal viena ir kita? Kur jie apmokyti? Politikai perspėja prancūzus, jog reikės daug didesnių lėšų sąugumui šąlyje sustiprinti. Taip pat teks peržiūrėti Prancūzijos politiką Sirijos atžvilgiu. Juolab, kad šalia vieno teroristo rastas Sirijos piliečio pasas.

Paryžiaus gatvėse, kur įvyko vakarykštė tragedija, dar matyti kraujo dėmės (aukų kūnai buvo išgabenti visai neseniai). Siaubas tebekausto… Vis dėlto Prancūziją palaikantis visas pasaulis unisonu šaukia: terorizmas negali nutildyti žmogiškumo! Prezidentas F. Hollande’as užtikrino, kad agresoriams „Prancūzija bus negailestinga“. O štai saviesiems šią akimirką labai reikia susiklausymo bei atjautos. Prancūzai, kaip ir metų pradžioje tragedijos akivaizdoje tebėra solidarūs ir geranoriški. Nepaisydami kitų galimų atakų rizikos, renkasi į žudynių vietas su gėlėmis ir žvakutėmis. Vakar, kol teroristų siaubiamuose kvartaluose judejimas buvo blokuotas, vietiniai į savo namus nakvynei kvietėsi ir valgydino šokiruotus nelaimėlius. Ką bekalbėti apie tuos, kurie patys akistatoje su su mirtimi kaip įmanydami bandė padėti merdėjantiems! Šiandien iš pat ryto psichologai iš aplinkinių miestų geros valios vedini skubėjo į sostinę suteikti pagalbos nukentėjusiesiems. Ar galite įsivaizduoti: dar yra tėvų, kurie tebeieško savo vaikų, vakar turėjusių bilietus į koncertą „Bataclan“ salėje…