Dviratininko Lance‘o Armstrongo istorija tik apnuogino šiuolaikinio sporto problemas.

„Tai nebuvo Holivudas ar Disneilendas. Mano istorija, nors ir stebinanti, yra tikra. Aš esu labai laimingas ir mano sąžinė švari“, – taip 1999 m. po pergalės prestižinėse „Tour de France“ dviračių lenktynėse sakė Lance‘as Armstrongas.
Skurdžiomis sąlygomis augęs ir patėvio smurtą kentęs, vėliau pavojingą ligą – vėžį įveikęs atletas buvo tikra žvaigždė ne tik dviračių pasaulyje. Lance‘as buvo žinomas ir kaip filantropas, kurio įsteigtas fondas užsiėmė pagalba sergantiesiems vėžiu. Jam buvo atviros visos durys – pradedant pačiu JAV prezidentu ir baigiant pramogų pasaulio žvaigždėmis.
L.Armstrongas nepriimdavo jokio jam nepalankaus atsakymo. „Der Spiegel“ rašo, kad 2008 m. liepą L.Armstrongas, paskambinęs senatoriui Johnui Kerry, net grasino nuteikti visus savo gerbėjus prieš Demokratų partijos kandidatą į prezidentus Baracką Obamą. Priežastis paprasta: B.Obama, išvykęs į kelionę po Europą, atsisakė dalyvauti L.Armstrongo fondo organizuojamoje konferencijoje apie vėžį.
Štai čia ir ima aiškėti po gražiai nublizgintu paviršiumi slypinti tamsioji L.Armstrongo asmenybės pusė – priešingos nuomonės nepaisymas, begalinis noras dominuoti ir laimėti bet kokiomis priemonėmis. Laimėti net ir vartojant draudžiamus preparatus. Kaip ilgainiui išaiškėjo, L.Armstrongas aplink save sukūrė puikiai daugelį metų veikusią dopingo sistemą, į kurią buvo įtraukti jo komandos vadovai, draugai, medikai. Netrūksta netgi įrodymų, kad šią sistemą globojo kai kurie pareigūnai ir politikai. Teigiamą rezultatą rodydavę dopingo testai būdavo nuslepiami, o visi išdrįsę stoti skersai kelio sulaukdavo grasinimų ir šantažo.
„Der Spiegel“ skelbia, kad kiekvienas L.Armstrongo komandos draugas per metus dopingui vidutiniškai turėdavo išleisti apie 15 tūkst. dolerių. Visa tai tam, kad komanda tarnautų asmeninėms L.Armstrongo ambicijoms.

Ryšiai su „Daktaru EPO“

2001 m. pradėta vis garsiau kalbėti apie L.Armstrongo ryšius su gydytoju Michele Ferrari, užsitarnavusiu pravardę „Daktaras EPO“. Eritropoetinas, skatinantis raudonųjų kūno kūnelių gamybą ir taip leidžiantis kraujui pernešti daugiau deguonies, yra populiarus dopingas itin daug ištvermės reikalaujančiose sporto šakose. M.Ferrari slapčia paskui L.Armstrongą keliaudavo visur, išskyrus Prancūziją, kurioje gydytojams, apkaltintiems tuo, kad davė dopingo sportininkams, gresia reali laisvės atėmimo bausmė. „Daktaras EPO“ buvo atsakingas už L.Armstrongo treniruočių grafiko ir dopingo injekcijų suderinimą.
„Jei Lance‘as yra švarus, tai didingiausias sugrįžimas per visą sporto istoriją. Jei taip nėra, tai visa ši istorija taps didžiausia apgaule“, – turėdamas omenyje L.Armstrongo pergalę prieš vėžį ir puikius jo rodomus rezultatus, dar 2001 m. teigė triskart „Tour de France“ lenktynes laimėjęs amerikietis Gregas LeMondas.
Po 1998 m. skandalo, kai prancūzų pareigūnai sulaikė komandos „Festina“ atstovą, vairuojantį draudžiamų preparatų prikimštą automobilį, imta kalbėti, kad dviračių sportas yra atsidūręs ties žlugimo riba ir kad laimėti būnant švariam praktiškai neįmanoma. Tačiau L.Armstrongui ne be pagalbos iš išorės vis pavykdavo išsisukti.
„Tour de France“ lenktynėms L.Armstrongas ir jo artimiausi bendražygiai Tyleris Hamiltonas bei Kevinas Livingstonas samdydavosi kurjerį su motociklu. Pagrindinė šio žmogaus užduotis buvo pristatyti sportininkams dopingo. Taip buvo siekiama apsidrausti, kad per galimą netikėtą patikrą draudžiamų preparatų nebūtų rasta pas pačius sportininkus. Nors dažniausiai L.Armstrongas žinodavo apie tai, kada jo laukia dopingo patikra, tad galėdavo tam iš anksto tinkamai pasirengti.
Vis dėlto kartą viešbutyje dopingo kontrolieriai jį užklupo netikėtai. L.Armstrongas tuomet užsirakino viešbučio kambaryje, o vienas jo pagalbininkų sugebėjo į kambarį slapta atgabenti fiziologinio tirpalo. Dviratininkas dopingo kontrolieriams pasidavė tik po to, kai jam buvo sulašinta šio tirpalo, sumažinusio hematokrito kiekį kraujyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.