"Veido" archyvas

Šiame futbolo čempionate daugiausiai kritikos ir net prakeiksmų sulaukia teisėjai

Karalius nukarūnuotas. Tiek pasaulio čempionai italai, tiek prancūzai gėdingai nuleistomis galvomis pasaulio futbolo čempionatą baigė savo grupėse užėmę paskutines vietas.

O liepos 11 d. vakare paaiškės, kurios valstybės futbolininkai po mėnesį Pietų Afrikoje trunkančių kovų turės teisę artimiausius metus vadintis naujaisiais pasaulio čempionais. Pirmą kartą Afrikos žemyne vykstančiose pasaulio pirmenybėse jau dabar galima kalbėti apie didžiulius nusivylimus, virtusius netgi nemenkais skandalais, taip pat ir apie malonias staigmenas, dar kartą įrodžiusias, kad futbolas nėra jau toks lengvai prognozuojamas sportas.

Stebina Pietų Amerika, nuvilia Europa

Jei kalbame apie futbolo ekspertus labiausiai nustebinusias komandas, visų pirma derėtų išskirti Pietų Amerikos vienuolikes, demonstruojančias itin brandų futbolą. Juk tarp aštuonių stipriausių pasaulio ekipų prasibrauti sugebėjo net keturios Pietų Amerikos komandos, o europiečiams teko vos trys vietos.

Brazilija su Argentina buvo laikomos šio čempionato favoritėmis, užtat Urugvajaus ir Paragvajaus futbolininkų ketvirtfinalyje laukė tikrai nedaugelis. Vis dėlto pastaroji komanda įrodė, kad gali itin patikimai griauti visų pakeliui pasitaikančių varžovų atakas. Būtent gynyba buvo stiprioji paragvajiečių pusė. Grupės turnyre ši ekipa praleido vos vieną įvartį, o per aštuntfinalį taip pat išlaikė savo vartus tuščius.

Tuo tarpu urugvajiečiai atakos smaigalyje turi vieną pavojingiausių šio čempionato porų – Madrido “Atletico” snaiperį Diego Forlaną ir Amsterdamo “Ajax” talentą Luisą Suarezą. Abu šie žaidėjai savo klubuose per praėjusį sezoną visose varžybose įmušė 77 įvarčius, o Pietų Afrikoje iki ketvirtfinalio buvo pelnę penkis iš šešių komandos įvarčių.

Negana to, urugvajiečiai pasižymėjo ir itin kieta bei gerai organizuota gynyba. Pirmąjį įvartį Urugvajus praleido tik aštuntfinalyje susitikdamas su Pietų Korėja. Tai didelis komandos kapitono Diego Lugano, vartininko Fernando Musleros ir visos kompanijos nuopelnas.

"Veido" archyvas

Iki šiol gerąja prasme labiausiai stebino Vokietijos, Urugvajaus ir Paragvajaus rinktinės

Tuo tarpu tiek Argentinos, tiek Brazilijos treneriams prieš čempionato pradžią teko išgirsti ne vieną aštrią kritikos tiradą dėl neva netinkamai sudarytų komandų. Mat Dunga namie paliko tokius žaidėjus, kaip Ronaldinho, Alexandre’as Pato ar Adriano, o Diego Maradonai neprireikė su Milano “Inter” Čempionų lygą laimėjusių Javiero Zanetti ir Estebano Combiasso paslaugų. Dunga visados pabrėžia, kad jam svarbiausia yra komanda, o ne atskirų asmenybių egoizmas. Ši taktika puikiai pasiteisino. Žaidimo grožis gal ir nukentėjo, tačiau tokie juodadarbiai, kaip Luisas Fabiano, Maiconas ar Gilberto Silva, puikiai parodė, kad svarbiausiuose mačuose lemiamas dėmesys turi būti skiriamas ne efektingumui, o efektyvumui. Tuo tarpu D.Maradona apskritai iš bjauriojo ančiuko, kurį dėl įvairiausių kaprizų taip mėgo pašiepti žiniasklaida, tapo kone balčiausia ir labiausiai giriama gulbe.

O labiausiai kritikuojamu treneriu vadintinas prancūzas Raymond’as Domenechas, kuris dėl tragiško komandos pasirodymo ir čempionato metu kilusių skandalų netgi turėjo aiškintis savo šalies parlamento komitetui. FIFA nedelsdama perspėjo prancūzus, kad dėl valdžios kišimosi į Futbolo federacijos reikalus visos šalies ekipos gali būti suspenduotos iš tarptautinių varžybų.

Tuo tarpu Anglija gali graužtis, kad 4,8 mln. svarų, kuriuos per metus gauna italas Fabio Capello, buvo tiesiog išmesti į balą, nes anglai šiame čempionate nė iš tolo nepriminė sirgalių garbstomų žvaigždių, o veikiau atrodė kaip po įtempto čempionato sunkiai judančių žaidėjų sanatorija.

Iš europiečių malonų įspūdį padarė nebent vokiečiai. “Subrazilėję vokiečiai ir suvokietėję brazilai”, – taip po grupės etapo pabaigos apie čempionatą rašė britų “The Guardian”. Ir iš tiesų brazilai šiame čempionate žaidžia sau neįprastą drausmingą ir itin racionalų futbolą, o vokiečiai stebina kūrybingumu bei improvizacijomis. Visa tai dėl jaunosios kartos, kurioje visų pirma išsiskiria turkų kilmės žaidimo dirigentas Mesutas Ozilas. Vokietijos rinktinė yra tikras kultūrų mišinys, tačiau treneriui Joachimui Loewui pavyko viską sudėlioti taip, kad atsiskleistų geriausios kiekvieno žaidėjo savybės.

Afrikiečiai nenustebino

Kaip ir buvo galima prognozuoti, Afrikos komandos šiame čempionate atrodė gana graudžiai. Afrikiečių prestižą gelbėjo tik Gana, kuri tapo tik antrąja Afrikos komanda po Nigerijos, dukart patekusia į atkrintamąsias varžybas. Nesustabdė Ganos žygio nė pagrindinio vidurio saugo Michaelo Essieno trauma, eliminavusi jį iš planetos pirmenybių. Specialių pagyrų čia nusipelno “Juodųjų žvaigždžių” strategas iš Serbijos Milovanas Rajevacas, kuriam iš paskirų žaidėjų pavyko sukurti darniai veikiantį komandinį mechanizmą.

Šiame čempionate M.Rajovacui pavyko nuveikti tai, ko nesugebėjo tokie treneriai, kaip Dramblio Kaulo Krantą treniravęs švedas Svenas Goranas Erikssonas ar prie Kamerūno vairo stovėjęs prancūzas Paulis Le Guenas. Šie strategai savo komandose turėjo tokių žvaigždžių, kaip Didier Drogba, broliai Toure, Solomonas Kalou, Samuelis Eto’o ar Benoit Assou-Ekotto. Tačiau nė viena kita Afrikos komanda, galbūt išskyrus Alžyrą, nepasižymėjo tokiu darniu komandiniu žaidimu.

Įsileis technologijas?

Per kelias sekundes teisėjas sužlugdė ištisų metų darbą. Taip apie arbitrą Roberto Rosetti, kuris per rungtynes tarp Meksikos ir Argentinos įskaitė iš akivaizdžios nuošalės įmuštą argentiniečio Carloso Tevezo įvartį, kalbėjo meksikiečių strategas Javieras Aguirre. O vos prieš kelias valandas kitas teisėjas Jorge Larionda iš anglo Franko Lampardo pavogė įvartį, nesiteikdamas pamatyti, kad kamuolys po anglo smūgio, atsimušęs į skersinį, akivaizdžiai kirto vartų liniją. Tuo metu vokiečiai pirmavo rezultatu 2:1 ir anglų įvartis galėjo kardinaliai pakeisti mačo eigą. Abu teisėjai nedelsiant buvo nušalinti nuo likusių čempionato varžybų, tačiau vargu ar tokia kompensacija tenkina nuskriaustuosius.

FIFA vadovas Seppas Blateris buvo priverstas atsiprašinėti už klaidas padariusius teisėjus, tačiau kritikos strėlės smigo ir pačiam FIFA bosui. Pasaulinį futbolą valdanti organizacija, ko gero, bus priversta iš naujo svarstyti, ar per svarbiausias rungtynes nevertėtų teisėjams į pagalbą pasiūlyti ir šiuolaikinių technologijų, kurios jau kuris laikas yra naudojamos kitose sporto šakose.

Iki šiol FIFA atstovai nuolatos teisindavosi, kad siūlomos technologijos arba yra per brangios, arba nėra efektyvios. Be to, buvo argumentuojama, kad nuolatinis momentų peržiūrėjimas gadintų varžybų grožį ir dinamiką. Tačiau, turint omenyje šiurkščias arbitrų klaidas, kelios akimirkos, praleistos peržiūrint diskutuotiną epizodą, atrodo tik menki nuostoliai, palyginti su šių klaidų padariniais. Šiuo atveju futbolininkams veikiausiai reikėtų imti pavyzdį iš kitų sporto šakų.

Iš esmės futbolui siūlomos dvi galimos technologijos. Pirmąją sistemą “Cairos” futbolui siūlo kompanija “Adidas”, kuri teigia galinti įmontuoti į kamuolį specialų daviklį, kuris pasiųstų teisėjui signalą, kai kamuolys kerta vartų liniją. FIFA į tai atkerta, kad tokiu atveju aikštę reikėtų apraizgyti krūva laidų ir daviklių, kad jų rodmenys būtų kuo tikslesni.

Antroji sistema yra vadinamoji erelio akis. Pagal šią sistemą svarbiausiose aikštės vietose yra išdėstomos kameros, kurios, kilus ginčytinam momentui, padeda atkurti trimatį kamuolio judėjimo vaizdą. Ši technologija naudojama tenise, kurį žaidžiant kamuoliuko judėjimą galima atsekti milimetrų tikslumu. Žaidėjams leidžiama kelis kartus per setą prašyti abejotino epizodo pakartojimo. Be to, ši sistema naudojama ir ledo ritulyje: prie monitoriaus sėdintis teisėjas gali peržiūrėti abejotinus epizodus ir įskaityti aikštės teisėjų nepastebėtą įvartį ar panaikinti klaidingai užfiksuotą taiklų smūgį.

Vaizdo peržiūros naudojamos ir per regbio rungtynes, kai prie monitoriaus sėdintis arbitras gali peržiūrėti tokius esminius momentus, kaip kamuolio prispaudimas už galinės linijos. Atrodo, kad futbolui gali tekti pasinaudoti vienos iš šių sporto šakų patirtimi.

Ko gero, diskusijos apie visų peikiamą kamuolį “Jabulani”, ramybės stadionuose neduodančias vuvuzelas ar skandalingą prancūzų žaidėjų elgesį netrukus nutils, bet kalbų apie šiuolaikinių technologijų vaidmenį futbole greitai nutildyti nepavyks.

Teisėjų atrankos kriterijai

1. Kiekviena konfederacija turi pasiųsti į čempionatą po kelis teisėjus

2. Teisėjus atrenka konkrečios konfederacijos teisėjų taryba

3. Atrinkti teisėjai prieš čempionatą turi pereiti fizinio pasirengimo ir medicininius patikrinimus

4. Teisėjams prieš čempionatą rengiami specialūs seminarai

5. Galutinį sprendimą dėl teisėjų taria FIFA teisėjų komitetas

6. Teisėjas negali teisėjauti savo konfederacijos komandų varžyboms (nebent abi ekipos yra iš tos pačios konfederacijos)

7. Už čempionatą teisėjas gauna apie 40 tūkst. eurų