"Veido" archyvas

Birželio 11 d. Johanesburge vyksiančiomis rungtynėmis tarp šeimininkų Pietų Afrikos futbolininkų ir Meksikos vienuolikės prasidės ilgai lauktas pasaulio futbolo čempionatas. Priminsime, kad 2007 m. rugpjūtį kovas dėl teisės varžytis pirmą kartą Afrikos žemyne rengiamose pasaulio pirmenybėse pradėjo net 204 valstybės. Galiausiai finalinį etapą pasiekė tik 32 stipriausios ekipos, o stipriausia iš stipriausiųjų paaiškės po liepos 11-ąją tame pačiame Johanesburgo “Soccer City” stadione, kuriame telpa beveik 89 tūkst. žiūrovų, vyksiančios finalo akistatos.

Brazilų ir argentiniečių žvaigždynas

Neabejotinai Pietų Afrikoje išvysime įspūdingą futbolo reginį, kupiną tiek gražių momentų, tiek aršios ir bekompromisės kovos. Tačiau prognozuoti, kas iš šios kovos išeis kaip nugalėtojas, itin sunku, nes aiškios lyderės ėra. Argentina, Brazilija, Ispanija, Olandija, Anglija – visos šios šalys turi galimybių laimėti pirmenybes. Visos šios ekipos turi savo privalumų, bet nestokoja ir akivaizdžių trūkumų.

Tarkime, itin įspūdingai atrodo argentiniečių puolimo grandis, kurią sudaro tokios žvaigždės, kaip Diego Milito ir Gonzalo Higuainas, taip pat Carlosas Tevezas, Lionelis Messi ar Martinas Palermo. Bet štai saugų grandis atrodo nebe taip įspūdingai, o kaip didžiausią komandos silpnybę galima nurodyti trenerį Diego Maradoną – puikų futbolininką, bet vidutinioką strategą, kuris su žvaigždžių nestokojančia rinktine itin buksavo atrankos varžybose. Argentiniečius gali pražudyti kaip tik D.Maradonos kaprizai (reikalaudamas šildomų tualeto dangčių jis tik įrodo, kad pats nori būti didžiausia turnyro žvaigždė) ir patirties tokio rango varžybose stoka.

Kaip pabrėžia futbolo apžvalgininkas Simonas Kuperis, tiek argentiniečiams, tiek brazilams, kurių gretose irgi netrūksta individualiai itin pajėgių žaidėjų, koją gali pakišti jų žaidimo stilius. S.Kuperis tikina, kad besivystančių pasaulio šalių rinktinėms būdingas individualistinis žaidimas: kiekvienas futbolininkas su kamuoliu driblinguoja tiek, kad atrodytų, jog jis žaidžia vienas.

Europiečių koziris – komandinė dvasia

Būtent komandinė dvasia veikiausiai bus pagrindinis Europos ekipų pranašumas kaunantis dėl aukso. Bene geriausiai sukomplektuota atrodo ispanų rinktinė, kurios gretose – ir bene geriausias pasaulio vartininkas Ikeras Casillas, ir tokie gynėjai, kaip Carlesas Puyolis ar Gerard’as Piquet. Anksčiau ispanai dažniausiai būdavo vadinami “popieriniu siaubu” – komanda, kuri, nepaisant grėsmingos sudėties, taip niekada ir nelaimi, bet po 2008 m. Europos čempionato ši nuostata nebegalioja.

Kodėl prie favoritų priskirtini ir anglai su olandais? Pastarieji visų pirma dėl to, kad jau praėjusiame Europos čempionate parodė, kaip gali veikti jų įspūdinga puolimo mašina, laužanti bet kokias gynybos užtvaras. Be to, tokie žaidėjai kaip Wesley Sneijderis, Arjenas Robbenas, Robinas van Persie ar Rafaelis van der Vaartas per tą laiką įgijo dar daugiau patirties, leisiančios šaltakraujiškiau žaisti lemiamas rungtynes.

O anglai yra komanda, kurios gretose rungtyniauja tokie žaidėjai, kaip Stevenas Gerrardas, Frankas Lampardas, Johnas Terry ar Wayne‘as Rooney, ir tiesiog privalo kada nors iššauti. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Andrius Užkalnis pastebi, kad anglai nėra linkę pernelyg rimtai žiūrėti į sportą, ir tai jiems dažniausiai pakiša koją kovojant svarbiausiuose turnyruose, bet turėti tiek talentų ir būti nuolatos spardomiems galiausiai turėtų pabosti.
Beje, per šį čempionatą lažybininkų favoritėms nemažai nervų gali patampyti ir itin drausmingi Vokietijos futbolininkai bei nuobodų “cattenachio” demonstruojantys italai.

Būtų galima lažintis, kad Afrikos komandos ir vėl liks “basos”. Tokios rinktinės kaip Dramblio Kaulo Krantas turi gausybę žvaigždžių, bet jos nežaidžia kaip komanda. Šitaip galima laimėti nebent mūšį, bet ne karą. Tuo tarpu kitos Afrikos žemyno ekipos turi po kelis stiprius žaidėjus, bet daugelyje pozicijų žioji didelės skylės.

Prie televizorių – šimtai milijonų

Neabejotina, kad pasaulio čempionato kovos į Pietų Afriką pritrauks šimtus tūkstančių futbolo sirgalių, o dar dešimtis kartų daugiau žmonių šį įspūdingą reginį stebės per televizorių. TV rinką tiriantys ekspertai pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu transliuotojams vis sunkiau sekasi vienu metu prie televizorių sukviesti dideles auditorijos. Paplitus kabelinei ir palydovinei televizijai, pasirinkimas smarkiai padidėjo, tad žiūrovai išsibarstė po gausybę skirtingas pramogas siūlančių kanalų. Visa tai neaplenkė ir sporto. Suskaičiuota, kad per televiziją transliuojami sporto renginiai kasmet praranda apie 5 proc. auditorijos. Išimtimi galima laikyti tik tokius sporto renginius, kaip olimpiada, beisbolo “Pasaulio serijos” varžybos, futbolo Čempionų lygos finalas ir didžiausi tarptautiniai futbolo turnyrai.

Pasaulio čempionato pozicijos čia itin stiprios. Beje, pasaulio futbolo pirmenybių auditorija toli gražu neapsiriboja vien vyrais. Suskaičiuota, kad 41 proc. 2006 m. vykusio pasaulio čempionato kovų Vokietijoje televizijos auditorijos sudarė moterys. O tokiose šalyse kaip Venesuela moterys apskritai sudarė daugumą čempionato aistruolių.

Išankstinėmis prognozėmis, šių metų pasaulio čempionato kovos prie televizorių ekranų turėtų sutraukti apie 40 mlrd. žiūrovų visame pasaulyje. Apie kovas aikštėse ir įvykius čempionato užkulisiuose žiūrovus informuos daugiau kaip 18 tūkst. Pietų Afrikoje dirbsiančių žiniasklados kompanijų darbuotojų. Gali būti taip, kad pasaulio čempionatas Pietų Afrikoje taps pačiu žiūrimiausiu sporto įvykiu per visą sporto transliacijų istoriją ir aplenks iki šiol pirmaujančias Pekino vasaros olimpines žaidynes.

Uždirbs milijardus

Iš tos gausybės žmonių, kurie atvyks į Pietų Afriką, ir tų, kurie varžybas stebės prie televizorių ekranų, kai kas susikraus tikrai nemažas sumas. FIFA iš komercinių sandorių, susijusių su pasaulio futbolo čempionatu, rengiasi uždirbti net 3,3 mlrd. dolerių, iš kurių 1,2 mlrd. skirti pačiam čempionatui organizuoti, o dar 1 mlrd. dolerių bus išleistas pasaulinėms futbolo plėtros programoms inicijuoti ir nacionalinėms futbolo federacijoms paremti. Likusių pinigų FIFA kaip pelno neįvardija, visa tai vadinama tiesiog rezervu, kuris esą kaupiamas juodai dienai, jei ši organizacija imtų ir susidurtų su finansiniais sunkumais.

Kad FIFA moka uždirbti, niekam ne paslaptis, bet specialistams labiausiai rūpi, kiek šių pinigų atiteks pačiai Pietų Afrikos Respublikai. Štai šioje vietoje nuomonės ir išsiskiria. Tiesa, dažniausiai linkstama kalbėti apie trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominę naudą.

Tarkime, “Financial Times” apžvalgininkas S.Kuperis į viską žiūri gana pesimistiškai. Jo įsitikinimu, šalyje pridygo milžiniškų stadionų, kurių po čempionato niekam ir niekada nereikės. Be to, paprasti Pietų Afrikos Respublikos gyventojai, kurių vidutinės dienos pajamos siekia apie du dolerius, iš čempionato gaus mažai naudos. Mat FIFA, kuriai priklauso teisės į visus su čempionatu susijusius prekių ženklus, smulkiems prekeiviams draudžia pardavinėti net atributiką, paženklintą elementariausiu skaičiumi “2010″ ar žodžiais “pasaulio čempionatas”. Galiausiai FIFA ir jos komerciniams partneriams pritaikyta gausybė mokesčių lengvatų, kurios leis be jokių papildomų nuostolių išsivežti uždirbtus pinigus už Afrikos ribų.

Vienos didžiausių Afrikos finansinių paslaugų kompanijų “Standard Bank” atstovas Richardas Middletonas į viską žvelgia šiek tiek šviesiau. Į devynis miestus, kuriuose vyks čempionato kovos, turėtų atvykti maždaug pusė milijono turistų. Jie išleis apie 2 mlrd. dolerių, daugiausiai mokėdami už nakvynę, maistą, pramogas ar apsipirkdami. Be to, šaliai bus padaryta reklama, kuri ateityje turėtų padidinti turistų srautą.

Galiausiai itin svarbu pabrėžti ilgalaikes investicijas, kurios, jei ne čempionatas, veikiausiai būtų atidėliojamos. Maždaug 2,5 mlrd. dolerių buvo išleista infrastruktūrai gerinti: elektros tinklams atnaujinti, keliams tiesti, parodų rūmams ir stadionams statyti. Buvo nutiestas pirmas požeminis geležinkelis. Dar apie 2 mlrd. dolerių skirta trims pagrindiniams šalies oro uostams Johanesburge, Keiptaune ir Durbane rekonstruoti. Nacionalinė telekomunikacijų bendrovė “Telkom” 500 mln. dolerių išleido telefono ir interneto paslaugoms gerinti. Be to, vien Johanesburge buvo pastatyti 22 nauji viešbučiai. Visa tai po čempionato niekur nedings ir liks Pietų Afrikai.

Bet afrikiečiams rūpi ne tik greitas pelnas. Jiems daug svarbiau parodyti, kad Afrika nėra toks atsilikęs žemynas ir gali atitikti pačius aukščiausius reikalavimus, kurie keliami norint surengti kurį nors svarbų renginį.

1995 m. Pietų Afrikoje vykęs pasaulio regbio čempionatas, kurį ir laimėjo šeimininkai, buvo giriamas kaip renginys, pasitarnavęs tautai suvienyti, nes ją buvo suskaldęs apartheidas. O pasaulio futbolo pirmenybės – dar vienas žingsnis į priekį.
Galiausiai afrikiečiai nori įrodyti pasauliui, kad jie moka žaisti futbolą – žaidimą, kurį į šalį atvežė kolonizatoriai. Ir netgi gali mesti iššsūkį savo mokytojams.

Ne viskas taip gražu

Tiesa, Pietų Afrikoje viskas tikrai ne taip gražu, kaip kartais bando pavaizduoti patys čempionato organizatoriai ir jiems palanki žiniasklaida. Ilgą laiką neigę, kad per futbolo pirmenybes gali kilti bėdų dėl saugumo užtikrinimo, FIFA ir Pietų afrikiečiai pagaliau pripažino ir patys nerimaujantys dėl to, kaip pavyks susitvarkyti. Statistika tikrai verčia nerimauti. Praėjusiais metais, palyginti su 2008 m., Pietų Afrikos Respublikoje nužudymų padaugėjo net 25 proc. Šių metų sausį buvo paskelbta dar viena šokiruojanti naujiena – vos per devynis mėnesius iš šios šalies policijos buvo pagrobta daugiau kaip 3 tūkst. šaunamųjų ginklų.

FIFA ir pasaulio čempionato rengėjai Pietų Afrikoje kaltinami tuo, kad ilgą laiką pro pirštus žvelgė į gresiančius pavojus. Vienintelė problema, dėl kurios FIFA jau seniai buvo išreiškusi nerimą, – prostitučių antplūdžio grėsmė ir su tuo susijusi rizika. Nuogąstaujama, kad padidės prekyba žmonėmis iš Afrikos valstybių ir Rytų Europos. Centrinė kovos su narkotikais agentūra perspėjo, kad į pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje gali atvykti apie 40 tūkst. prostitučių iš užsienio.

Skelbiama, kad siekdama užtikrinti saugumą Pietų Afrikos valdžia specialiai šiam reikalui išleido papildomus 100 mln. svarų sterlingų, už kuriuos buvo įsigyta sraigtasparnių, vandens patrankų ir kitos būtiniausios įrangos. Ar ją teks panaudoti, spręsti dar anksti. Tačiau bent jau praėjusiais metais Pietų Afrikoje vykęs FIFA konfederacijų taurės turnyras didelių rūpesčių nesukėlė. Tąkart per dvi savaites trukusį turnyrą policija pradėjo vos 39 baudžiamąsias bylas, kurių dauguma buvo užvestos dėl elementariausių smulkių vagysčių.

Belieka palinkėti, kad saugumo problemos ir šiemet netrikdytų puikaus reginio – juk niekas nenori, kad kovas aikštėje užgožtų čempionato užkulisiai. Pasaulis mėnesį nuo birželio 11 iki liepos 11 dienos tiesiog nori sirgti futbolu.

Ar žinote, kad:

• Prancūzas Justas Fontaine‘as yra daugiausiai įvarčių per vieną finalinį pasaulio čempionato etapą įmušęs žaidėjas. 1958 m. vykusiame turnyre jis įvarčius mušė 13 sykių.

• Per 2002 m. pasaulio čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Kamerūno buvo parodyta daugiausiai geltonų kortelių – 16.

• Daugiausiai įvarčių per vieną pasaulio čempionato finalinio etapo mačą buvo įmušta 1954-aisiais, kai Austrija 7:5 nugalėjo Šveicariją.

• Meksikietis Antonio Carbajalis rungtyniavo net penkiuose pasaulio čempionatuose – nuo 1950 iki 1966 m. Tai iki šiol nepakartotas rekordas.

Šaltinis: “The Guardian”