Kas galingesnis: diktatoriškas buvusios supervalstybės lyderis ar vyriausiasis pasaulyje dominuojančios valstybės kariuomenės vadas?

Šį klausimą uždavęs žurnalas „Forbes“ pateikė nemažai daliai skaitytojų šiek tiek netikėtą atsakymą: 2013 m. įtakingiausių žmonių reitinge Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užėmė pirmą vietą ir aplenkė JAV vadovą Baracką Obamą, nustumdamas jį į antrąją. Tačiau tai tikrai nereiškia ir JAV įtakos pasaulyje sumažėjimo.

Skelbiama, kad Vladimiras Putinas įtvirtino savo valdžią Rusijoje, o štai Barackas Obama išgyvena nesėkmių periodą, kuris, analitikų teigimu, jį prislėgė anksčiau, nei įprastai tai nutinka dviejų prezidento kadencijų laikotarpiu: nesėkmingos derybos dėl intervencijos Sirijoje, Edwardas Snowdenas ir JAV nacionalinės saugumo agentūros šnipinėjimo skandalas bei galiausiai neseniai įvykęs vyriausybės „išjungimas“ – visi šie veiksniai, „Forbes“ vertinimu, lėmė, kad B.Obama pastaraisiais metais nebesugeba tinkamai išnaudoti JAV prezidento posto jam suteikiamų galių.

„Forbes“ staigmena

Šiais metais į žurnalo “Forbes” sudarytą 72 įtakingiausių pasaulio asmenybių reitingą pateko septyniolika valstybių vadovų (šios valstybės bendrai generuoja apie 48 trln. JAV dolerių) bei 27 didžiųjų pasaulio korporacijų vadovų, bendrai sukuriančių maždaug trijų trilijonų dolerių metines pajamas. Moterų tarp pasaulio įtakingiausiųjų – tik 12 proc., ir čia persistumdymų mažai: įtakingiausia pasaulio moteris yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, iš įtakingiausiųjų dešimtuko neiškrintanti nuo 2010-ųjų.
2009, 2011, 2012 metais įtakingiausiųjų sąrašo viršūnėje karaliavo B.Obama, tačiau šiemet V.Putinas jį nukarūnavo. Todėl daugeliui kyla klausimas, kodėl „Forbes“ nusprendė pirmą vietą skirti būtent diktatūros apraiškomis persmelktos Rusijos lyderiui bei amžinam JAV antagonistui? Ar jis iš tiesų nusipelnė tokio pripažinimo? Britų dienraščio „The Guardian“ apžvalgininko Simono Tisdallo teigimu, šis įvertinimas tik dar labiau sustiprins kaprizingo autoritaro ~macho~ pasimėgavimą, tačiau iš tiesų šio titulo jis nenusipelno.
Naujienų portalas „EU Observer“ pabrėžia, kad buvęs KGB agentas pasidėjo pamatus galimybei išlikti prezidento poste iki pat 2024-ųjų, o kontroliuodamas šalies naftos ir dujų sektorius V.Putinas neturi pagrindo nerimauti dėl nuolatinės JAV ir ES kritikos, kurios sulaukiama dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje.
Nepaisant gausios kritikos žurnalui „Forbes“, kurio dalis žurnalistų Baltiesiems rūmams pasiūlė nebeprenumeruoti, „Business Insider“ analitikas Adamas Tayloras teigia, kad pagaliau įtakingiausiųjų reitingas sudarytas teisingai: „Sąrašas yra teisingas, o V.Putinas šiuo metu yra iš tiesų galingiausia pasaulio asmenybė. Pokyčiai „Forbes“ reitinge suponuoja, kad įtikinamai padidėjo V.Putino naudojama galia veikti pasaulio politikos procesus, kurią jis pademonstravo suteikdamas prieglobstį E.Snowdenui ar laikydamasis griežtos pozicijos vykstant deryboms dėl Sirijos.“

Aplenkė V.Putinas, o ne Rusija

Sudarydamas įtakingiausių asmenybių reitingą “Forbes” vadovaujasi keturiais kriterijais: kokio dydžio populiacija priklauso nuo jų, kokią pinigų sumą jie valdo, kokiose srityse turi įtakos ir kaip aktyviai išnaudoja savo galią, darydami įtaką pasaulyje. Akivaizdu, kad pagal pirmus du kriterijus B.Obama turi akivaizdžią persvarą (Rusijoje yra 142 mln., o JAV – 314 mln. gyventojų, Rusija sukuria per 2 trln. dolerių BVP, o JAV – aštuonis kartus daugiau). Todėl yra likę du lemiami kriterijai, kurie atspindi asmenybės, tačiau ne valdomos valstybės ar korporacijos galią.
Tikroji asmeninė galia, kurią ir siekia įvertinti „Forbes“, matuojama galimybėmis ir sugebėjimais, o ne realiu panaudojimu. Šioje srityje Kremliaus galva turi daug daugiau erdvės nei demokratinės „stabdžių ir atsvarų“ sistemos suvaržytas JAV prezidentas. „Kas kitas galėtų įkalinti vieną turtingiausių šalies asmenų, nepaisydamas tarptautinės bendruomenės pasmerkimo?“ – klausia „Business Insider“.
Čia kyla klausimas: galbūt tuomet ir Kinijos lyderis galingesnis ir įtakingesnis nei JAV prezidentas B.Obama? Pasak kinų analitiko Cheng Li, taip teigti būtų neteisinga: „Kinijos vadovo galia yra daug mažesnė nei JAV prezidento, nes jis apribotas devynių Nuolatinio komunistų partijos komiteto narių, tarp kurių yra tik pirmas iš lygiųjų.“
„USA Today“ apžvalgininkas ir buvęs Baltųjų rūmų korespondentas Richardas Benedetto teigia, kad B.Obamos užsienio politika gali būti apibūdinama kaip „vadovavimas iš galinės eilės“. Kitaip tariant, JAV prezidentas leidžia kitoms nacijoms pasireikšti tarptautinėje erdvėje, nes amerikiečiams šiuo metu labiau rūpi vidaus politikos klausimai.
Iš tiesų amerikiečiai šiandien kur kas mažiau suinteresuoti užsienio politika, nei buvo prieš dešimtmetį ar anksčiau. Todėl, R.Benedetto vertinimu, B.Obama koncentruojasi į vidaus politikos klausimus: ekonominį nestabilumą, imigraciją, sveikatos apsaugos politiką. JAV prezidento postas jam suteikia daugiau galių, nei B.Obama yra linkęs išnaudoti užsienio politikos srityje, todėl „Forbes“, remdamasis dviejų didžiausių – Sirijos ir NSA šnipinėjimo – klausimų vertinimu, V.Putiną įvardijo šios „dvikovos“ nugalėtoju.
Labiau į konservatyviąją pusę linkstantis žurnalas „Forbes“, B.Obamą nuleisdamas į antrą vietą, šiuo veiksmu greičiausiai siekė parodyti nepasitenkinimą prezidento valdymu. Juk iš tikrųjų V.Putinas diplomatinę pergalę dėl Sirijos pasiekė tik todėl, kad B.Obamos atsitraukimas buvo priimtinas daugumai JAV piliečių, nenorinčių, jog JAV įsitrauktų į dar vieną konfliktą.
Tačiau jei V.Putinas sugalvotų pademonstruoti savo raumenis tose srityse, kurios amerikiečiams labai skauda ir rūpi, B.Obamos pozicija greičiausiai nebūtų taip lengvai įveikiama. Juk JAV karinės išlaidos yra didesnės nei dešimties po JAV einančių valstybių karinių biudžetų suma, todėl, nepaisant didelių pokyčių pasaulio politikoje bei įtakingiausiųjų galios persiskirstymo, kalbėti apie Jungtinių Valstijų dominavimo pabaigą būtų visiškai naivu.