Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, Nyderlanduose susitinkate su verslo lyderiais, valdžios atstovais, o vakare Jums bus įteikiamas garbingas apdovanojimas. Noriu Jūsų paklausti, ką aptarsite su kolega Nyderlandų Karalystės Ministru Pirmininku Marku Rutte?

Su Premjeru aptarsime aktualiausius dalykus. Premjeras, kaip ir mūsų Prezidentė, vakar dalyvavo Europos Vadovų Taryboje. Be abejo, Europos Sąjungos, euro zonos problemos, sprendimai, kuriuos tenka matyti spaudoje, Olandijai taip pat nėra lengvi –  deficitas pakankamai didelis, ekonomika taip pat sulėtėjusi. Toliau mums labai svarbu Europos finansinė perspektyva nuo 2014 iki 2020 metų, įvairūs finansavimo dalykai, tarp jų – IAE uždarymo, sanglaudos politikos finansavimas. Šiaip mums bendradarbiavimas su Olandija – labais stipria ekonomika – yra labai svarbus, galimybė aptarti tokias perspektyvas su Ministru Pirmininku yra taip pat labai svarbi.

Kokios praktinės reikšmės tikitės iš šio darbo vizito į Nyderlandus? Gal yra naujų potencialių investuotojų, norinčių vystyti savo verslus Lietuvoje, Jūs visada savo išvykose ieškote investuotojų, Premjere?

Be abejo, kad to tikimės. Tuoj pradėsime vizitą nuo susitikimo su Olandijos verslo asociacija ir atskirų kompanijų atstovais. Rytoj taip pat lankysimės  Roterdamo uoste, susitiksime su jų stambiausiomis energetikos kompanijomis. Noriu priminti, kad Olandija yra vienas iš dujų Europos energetikos centrų, pati turi savo nemažai išgaunamų dujų, taip pat yra didelis centras perkant ir parduodant dujas. Šiuo požiūriu yra įdomu ir vertinga susitikti su tokią didelę patirtį turinčių kompanijų vadovais. Mums dujų pertvarka taip pat yra labai svarbi. Taigi iš tikrųjų vizitas yra darbinis, daug susitikimų su verslo, su energetikos kompanijų atstovais. Na, sakyčiau taip: standartinis, intensyvus ir, tikiuosi, naudingas vizitas. Nyderlandų verslas yra pakankamai energingas ir pagal investicijas į Lietuvą jie užima 9 vietą, yra galimybių ir toliau augti ir plėtotis. Mes stengiamės individualiai įtikinti kompanijų vadovus, kad, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, yra žymiai naudingiau investuoti į Europos Šiaurės, Šiaurės Vakarų valstybes negu į pietines valstybes. Tikiu, kad tai, kokį ekonominį augimą mes galime parodyti šiuo metu Lietuvoje (vakar paskelbti mūsų vidaus produkto augimo skaičiai), manau, kad tai stiprus argumentas įtikinant ir Olandijos verslininkus matyti Lietuvą kaip gerą vietą investuoti, ir kaip toliau iš Lietuvos plėtoti savo verslą į kitas artimiausias rinkas.

Vakar įtakingas leidinys „The Financial Times“ savo tinklapyje paskelbė nepalankų straipsnį apie Lietuvos ūkio rodiklius. Rašoma, kad Lietuvos ekonomiką apibūdinantys skaičiai atrodo optimistiškai, tačiau investuotojai turėtų būti atsargūs: duomenys maskuoja tai, kad Lietuvos ekonomika susitraukė, šalies ekonomikos būklė tikrai nėra visiškai sveika, ji turi problemų. Taip rašo „The Financial Times“. Koks Jūsų komentaras?

Teko kaip tik perskaityti tą straipsnelį, vertinu jį dvejopai. Be abejo, smagu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra taip atidžiai nagrinėjama. Noriu pastebėti, kad pats straipsnelio pavadinimas, jog Lietuvos ekonomika nėra tokia, kaip jinai gerai atrodo, mano manymu, daugelį investuotojų paskatins pasidomėti giliau – kaipgi ta Lietuvos ekonomika iš tikrųjų atrodo. Atkreipčiau dėmesį, kad tekste yra labai stiprių pagiriamųjų žodžių, jog Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra parodomoji valstybė su tikrai labai gerai susitvarkiusia ekonomika, ir tai, kad mūsų ekonomikos augimas praėjusiais metais siekė beveik 6 proc., ir tai, kad turime vieną iš didžiausių augimų tarp visų ES valstybių, iš tikrųjų yra įspūdingas rezultatas. Tai atkreipia ir tokio stipraus žurnalo kaip „The Financial Times“ analitikų dėmesį, jie atidžiau nagrinėja, kaip toliau klostosi mūsų ekonominiai dalykai.

Premjere, pereikime prie Lietuvos reikalų. Sudaryta laikinoji parlamentinė komisija dėl banko „Snoras“ žlugimo aplinkybių. Kaip Jūs vertinate, Premjere, šios komisijos sudarymą?

Aš manau, kad gerai. Ir gerai, kad ir opozicijos lyderis prisėmė atsakomybę vadovauti tokiai komisijai. Toliau labai svarbūs procesai „Snoro“ banko reikaluose yra kaip tik įgyvendinami, ir ne mažiau svarbūs negu tai, kas vyko praėjusių metų lapkričio mėnesį. Ir tai, kad opozicija turės galimybę vadovauti komisijai ir labai atidžiai prižiūrėti visus procesus, kurie dabar vyksta, t.y., „Snoro“ banko turto pardavimas, iš kurio tikimasi gauti ne mažiau kaip 4 mlrd. Lt pajamų, ir tie pinigai kaip tik turės būti grąžinti į valstybės iždą, nes jie buvo panaudoti apdraustų indėlių grąžinimui, tai štai šitų procesų priežiūra ir apsauga nuo visokių galimų savanaudiškų didelių kitų interesų grupių įtakų, tai iš tikrųjų yra labai svarbi šitos komisijos užduotis. Tą atsakomybę prisiėmus komisijos pirmininkui iš tikrųjų teks labai intensyviai dirbti, kad rezultatai būtų tokie, kokie yra reikalingi valstybei ir mokesčių mokėtojams.

O gal jau paaiškėjo susitikimo su „Gazprom“ kompanijos vadovybės atstovais laikas, vieta, aptariamų temų ratas?

Susitikimo datos yra derinamos, tikrai tikiu, kad artimiausiu metu toks susitikimas įvyks, bet tikrai nenorėčiau spėlioti kuriomis dienomis. Be abejo, su tokios kompanijos kaip „Gazprom“ vadovybės atstovais susitikimas visada lies tas temas, kurios yra labai gerai žinomos, t.y. „Gazprom“ parduodamų dujų kainų politika ir „Lietuvos dujų“ ūkio pertvarka, „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarka. Lietuva, įgyvendindama europines direktyvas, siekia, kad taptumėme nepriklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo. Žinomi yra mūsų planai, kurie realizuojami nuosekliai statant suskystintų dujų terminalą, kuris turi pradėti veikti 2014 m. Tai visos tos temos bus aptariamos su „Gazprom“ kompanijos vadovybe. Mes tokio pokalbio tikrai laukiame, ir tikiu, kad jis artimiausiu metu ir įvyks.

Premjere, žiniasklaida pranešė, kad Rusija nukelia atominės  elektrinės Kaliningrade eksploatavimo pradžią į 2017 metus. Jūs anksčiau esate sakęs kelis sykius viešai, kad apskritai netikite šio projekto sėkme. Ar nepasikeitė Jūsų nuomonė dėl Baltijos atominės elektrinės perspektyvų dabar?

Na, pirmas dalykas, tai mums žymiai svarbiau yra Visagino atominės elektrinės perspektyva, ir mes nuosekliai įgyvendiname savo projektą. Ir kaip tik artimiausios kelios savaitės, mėnesiai bus labai svarbūs derinant labai svarbius susitarimus tiek su strateginiu investuotoju, tiek ir su regioniniais partneriais. Na, o Baltijos atominė elektrinė, ką aš ne vieną kartą esu sakęs, iš tiesų – tai projektas, kurio ekonominė logika yra sunkiau suprantama, nes rinkų pagamintai toje elektrinėje elektrai parduoti nelabai kol kas matyti ir šio  projekto vystytojai negali nedviprasmiškai paaiškinti. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimo datos vis nusikelia.

Šiandien pavakare, Premjere, Roterdame, Erasmus universitete, Jums bus įteiktas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Ką Jums reiškia Pasaulio lyderio premija?

Aš tai pasakyčiau, kad iš tikrųjų smagu gauti tokią premiją, bet tikrai to nesureikšminčiau. Universitetas, aišku, yra labai stiprus universitetas, ir smagu būti tokioje draugijoje tarp iš tikrųjų žymių žmonių, kurie yra gavę tokius apdovanojimus, kaip pavyzdžiui: NATO generalinis sekretorius  A. F. Rasmussenas ar Izraelio premjeras B. Netanyahu. Bet tikrai aš to nesureikšminčiau kaip kažko ypatingai svarbaus.

Bet tai yra Pasaulio lyderio apdovanojimas už nuopelnus ekonomikai.

Tiktai galėčiau pasakyt, kad tai yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai, nes iš tikrųjų mūsų sugebėjimas tvarkytis su tikrai didele ir gilia krize ir pasiekti, kad ekonomika atsigautų ir matytume jos geras augimo perspektyvas, yra pastebimas ir yra vertinamas.

Kaip Jūs reagavote, kad euro zonos politikos kūrėjai, įskaitant ir Nicolas Sarkozy, kaip pranešama vakar, paragino Ispaniją ir Italiją sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu tvarkant ekonomiką ir finansus?

Vėlgi, aš nematau nieko stebėtino, nes, ką jau ir iš pat pradžių sakiau, iš tikrųjų, mūsų ir kaimynų latvių, estų ekonomikos parametrai šiuo metu tikrai yra labai neblogi. Mes visi žinome, per kokias gilias krizes mes praėjome prieš porą metų ir kokius nepopuliarius sprendimus mums reikėjo priimti mažinant išlaidas, mažinant deficitą. Tai ir yra tie faktai, kurie yra pastebėti. Ir pastebėta, kad, įgyvendinus tokią politiką, ekonomikos tikrai labai sparčiai ėmė atsigauti, ir todėl tie mūsų receptai yra siūlomi ir kitoms šalims.