Svarbiausiu architektūros pasaulio apdovanojimu laikoma Pritzkerio premija šiemet keliauja į Kiniją. Visomis prasmėmis – gegužės 25 dieną Pekine įvyksiančioje ceremonijoje ji bus įteikta šios šalies architektui.

Hangdžou mieste gyvenantis ir dirbantis 48 metų architektas Wangas Shu tapo pirmuoju Kinijos architektu, laimėjusiu šį prestižinį apdovanojimą. Nuo šiol jo vardas bus rašomas greta tokių įžymybių kaip Frankas Gehry, Remas Koolhaasas ar Zaha Hadid.

Tiesa, kinų kilmės laureatų sąraše jau būta – 1983 metais Pritzkerio apdovanojimas atiteko kinų kilmės Amerikos imigrantui I. M. Pei, suprojektavusiam garsiąją Luvro piramidę. Tačiau tuomet apdovanojimas iškeliavo į Ameriką. Šįkart tai ir asmeninis architekto nuopelnas, ir šalies pripažinimas tarptautiniame kontekste. Sprendimas įteikti apdovanojimą šiam architektui taip pat reiškia Kinijos vaidmens plėtojant architektūros idealus pripažinimą, komentavo premijos steigėjo fondo „Hyatt Foundation“ pirmininkas Thomas J. Pritzkeris.

1963 metais gimęs Wangas Shu yra baigęs Nankino technologijos institutą. Po studijų ilgai negaudamas užsakymų ir nenorėdamas imtis valdiško ar akademinio darbo, beveik 10 metų tęsė studijų laikais pradėtą aplinkos ir architektūros santykio su senų pastatų renovacija tyrimą. Dirbdamas su amatininkais tikėjosi išmokti pajausti medžiagas. Dabar sako, kad projektuodamas pastatus mėgina atgaivinti amato aspektą kaip priešingybę profesija paverstai besielei architektūrai, kuri įprasta šiandien.

1997 metais Wangas Shu drauge su žmona architekte Lu Wenyu Hangdžou mieste įkūrė savo biurą, kurį pavadino Mėgėjiškos architektūros studija („Amateur Architecture Studio“). Aiškindamas šio pavadinimo prasmę naujasis Pritzkerio premijos laimėtojas teigia, kad būti meistru ar amatininku yra tas pat ar beveik tas pat, ką reiškia būti mėgėju. Gilinantis į pastarojo žodžio prasmę aiškėja profesinė Wango Shu filosofija: „Mėgėjas – žmogus, užsiimantis studijomis, sportu ar kita veikla daugiau savo malonumui negu dėl finansinės naudos ar profesinių paskatų.“ Wangas Shu tai patvirtina savo paskaitomis ir bendra profesine filosofija bei darbais.

sa.lt

Wangas Shu siekia pabrėžti spontanišką ir eksperimentinį savo darbo pobūdį, supriešindamas jį su oficialiąja ir monumentine architektūra. Paskaitose ir interviu Wangas Shu dažnai aiškina, kad jam architektūra – kasdienio gyvenimo dalykas: „Sakydamas, kad statau ne pastatą, o namą, galvoju apie ką nors artimesnio kasdieniam gyvenimui. Iki tapdamas architektu aš buvau literatas. Architektūra yra mano darbas ne visu etatu. Aišku tai, kad žmonija yra daug svarbesnė už architektūrą, kaip ir paprastas rankų darbas yra daug svarbesnis už technologiją.“