Arūnas BRAZAUSKAS
Gali būti, kad po metų kitų Lietuvoje suklibės idėja „kas nedirba, tas nevalgo“. Pripažinkime, kad tai ne vien ekonomikos, bet ir visos lietuvių kultūros pamatas. Į tikrovę norom nenorom teks įsileisti robotus, kurie, vaizdžiai kalbant, valgys žmones, tiksliau, jų darbo vietas.

2013-aisiais britų tyrėjai iš Oksfordo universiteto Benediktas Frey‘us ir Michaelas Osborne‘as pateikė prognozę – iki 2050 m. automatizacija JAV palies 47 proc. darbo vietų. Kalbama apie galimybę, kuri šviečiasi jau dabar. Gal po 10 metų tyrėjai nurodys dar didesnius skaičius.

Ateities pasaulis primena technologines utopijas, kuriomis sovietinis žmogus buvo gundomas, iki subyrėjo Sovietų Sąjunga. Ypač aktyviai fantazuota praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Tyrimo stotys ir netgi miestai tolimose planetose, žali Žemės megapoliai, apraizgyti žmogui ir gamtai palankaus transporto kelių. Tuo metu pasirodė ir lietuvių autoriaus knygelė, kurioje svajota, kaip pasitelkus itin pažangias technologijas Vilniuje labai greitai dygsta daugiaaukščių namų rajonai. Tada dar nebuvo Lazdynų, Karoliniškių. Autoriaus vaizduotėje naujų kvartalų statybos greitis buvo skaičiuojamas ne metais, o mėnesiais. Tokiose technologinėse utopijose vis pasirodydavo simpatiškas, žmogui draugiškas personažas – robotas. Gal kiek kvailokas – intelektas didesnis nei šuns, bet žmogui neprilygsta.

Prieš 50 metų „Vaga“ išleido apsakymų rinkinį „Aš, robotas“. Amerikietis Isaacas Asimovas svarstė apie įsivaizduojamus žmonių ir robotų santykius. Maždaug tuo metu, kai I.Asimovo knyga išspausdinta lietuvių kalba, pasirodė ir prognostinis dokumentas, kuriame pranašauta, kad mašinos ir robotai sukurs beveik neriboto darbo našumo galimybes. Todėl gamyboje nuolatos mažės darbo vietų. Atitinkamai didės nedarbas. Dokumentas siūlė valdžiai šiuos iššūkius pasitikti valstybiniais viešaisiais darbais, pigių būstų ir viešojo transporto programomis, energetikos plėtra. Siūlyta rengtis pajamų perskirstymui ir netgi technologijų plėtros ribojimui.

Išvardytos idėjos, dvelkusios socializmu, 1964 m. surašytos „Trilypės revoliucijos“ („The Triple Revolution“) memorandume ir pateiktos tuometiniam JAV prezidentui Lyndonui Johnsonui. Greta revoliucinių permainų, kurias neša kibernetika – skaičiavimo mašinos ir robotai, buvo svarstoma apie ginklavimosi revoliuciją (raketos, branduolinis ginklas) bei permainas žmogaus teisių srityje.

Visos trys revoliucijos išties žengė koja kojon: 1967 m. JAV Aukščiausiasis teismas galutinai panaikino suvaržymus skirtingų rasių asmenų santuokoms, 1969 m. JAV astronautai išsilaipino Mėnulyje (pastarąjį žygį įgalino tiek kibernetikos, tiek raketinės technikos, kuri reikšminga karybai, pažanga).

Išvardytus įvykius tinka minėti per proginius pranešimus, kada kalbama apie žmonijos progresą. Per 50 metų pro fanfarų gaudesį ėmė vis aiškiau girdėtis šaižūs pavojaus švilpukai. Maždaug tuo metu, kai baigta „Apollo“ programa (1972 m.), JAV statistika ėmė rodyti, kad darbo našumo kreivei šaunant į viršų nuo jos tarsi panaudota pakopa atsiskyrė pramonės darbininkų realaus darbo užmokesčio kreivė ir ėmė sklęsti maždaug tame pačiame lygyje. Išvada tokia: kad ir kaip triūstum prie staklių, darbo užmokestis vis mažiau priklauso nuo tavo pastangų. Taip yra JAV, labiausiai išsivysčiusioje pasaulio valstybėje.

Iš ko gyvens žmonės, kada apie darbą bus galima pasakyti tik tiek, kad jis žmogų puošia? Puošia, bet pragyvenimo neužtikrina. Tarp pasaulio ekonomistų ir politikų lyg užkratas plinta garantuotų bazinių pajamų idėja. Vietoj krūvos lengvatų ir išmokų tūlas pilietis gauna nustatytą pinigų sumą. Ar tu jaunas, ar tu senas – nuo pilnametystės turi teisę į kokią nors pensiją. Ir ne todėl, kad esi asocialus, o dėl to, kad pati visuomenė asociali, – darbo vietų vis mažiau.

Ne juokai – socialinis principas „kas nedirba, tas nevalgo“ tampa atgyvena. Lietuvių elitas sunkiai virškina revoliucines idėjas, o ir judresni liaudies atstovai jau greičiau susikraus lagaminus, negu lauks revoliucijų namuose.

Kas mūsų laukia? Valstybei, kuri du dešimtmečius trypčiojo ir neapsisprendė dėl pensijų sistemos optimizavimo, per artimiausią dešimtmetį teks įteisinti garantuotas bazines pajamas.