Po Rugsėjo 11-osios pasaulis tapo gerokai įtaresnis ir atsargesnis, bet ar dėl to jis dabar yra saugesnis ir ar karas su terorizmu kada nors gali būti laimėtas?

Šią savaitę bus minima rugsėjo 11-oji, pasauliui primenanti vieną baisiausių ir kraupiausių XXI a. teroristinių nusikaltimų. 2001-aisiais teroristų atakos pražudė beveik 3000 žmonių. Per išpuolius žuvo ir 19 teroristų.
Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose žuvo Lietuvos pilietė Jelena Melničenko ir viename lėktuve skridęs lietuvių kilmės amerikietis D.Vencius. Dar trys lietuviai, dirbę Pasaulio prekybos centre, išsigelbėjo.
Čia derėtų priminti, kad iš karto po šių išpuolių tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas pirmą kartą panaudojo terminą “kova su terorizmu” ir paskelbė, kad į ją privalo jungtis visas pasaulis. Nuo tada gyvenimas gan stipriai pasikeitė: dabar kitaip skraidome lėktuvais, kitaip reaguojame į pranešimus apie galimas atakas, kitaip žiūrime ir į didžiųjų valstybių planus didinti išlaidas kovai su radikaliais islamistais. Visa toji kova su terorizmu kainavo ir tebekainuoja neįsivaizduojamus pinigus.
Dar 2008-aisiais Harvardo ekonomistai Linda Bilmes ir Nobelio ekonomikos premijos laureates Josephas Stiglitzas suskaičiavo, kad kova su terorizmu per dešimtmetį atsiėjo apie 3 trilijonus JAV dol. Pernai Browno universiteto akademikai šį skaičių kiek sumažino, bet suma dėl to ne mažiau įspūdinga – nuo 2,3 iki 2,7 trilijono JAV dol. (…)

Baimė perdėta

Britų laikraštis “The Telegraph” skelbia, kad nuo Rugsėjo 11-osios Europoje buvo įvykdyti trys su “Al-Qaeda” siejami išpuoliai, dar keturiems pavyko sukliudyti. Pirmasis išpuolis įvyko 2004-ųjų kovą Ispanijos sostinėje Madride, kai keli vienas po kito sekę sprogimai traukiniuose nusinešė 191 žmogaus gyvybę, o dar beveik 2 tūkst. buvo sužeisti. Iki pat šiol tai yra pats didžiausias teroristinis išpuolis Europoje, ir manoma, kad jį organizavo būtent “Al-Qaeda”. Po dviejų metų eilė atėjo Didžiajai Britanijai – liepos 7-ąją keturi šioje šalyje gimę musulmonai susisprogdino Londono metro ir autobuse ir nusinešė dar 56 žmonių gyvybes. Na o šiemet kovo mėnesį Prancūzijoje, ramiame Tulūzos mieste džihadistas ėmė šaudyti į prie mokyklos susirinkusius žydų vaikus.
Teigiama, kad išpuolių būtų buvę ir daugiau, bet juos užkirto specialiosios tarnybos: Didžiosios Britanijos policijai pavyko sulaikyti teroristus, ketinusius šioje šalyje surengti vieną ataką 2006-aisiais, dvi 2007-aisiais ir vieną, grėsusią ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir Prancūzijai bei Vokietijai – 2010-aisiais.
Tačiau nors kiekvienu atveju teroristinis išpuolis yra skaudi nelaimė, vis dėlto islamistai susiję vos su 10 proc. visų teroristinių išpuolių Europoje – kur kas daugiau jų surengia Europos nacionalistai ir separatistai.
“Suprantama, kad po Rugsėjo 11-osios terorizmas kolektyvinėje sąmonėje siejamas su “Al-Qaeda”, tačiau tam nėra jokio logiško pagrindo – dauguma teroristinių išpuolių Europoje yra pačių europiečių darbas”, – teigia Belgijos tarptautinių santykių profesorius iš Gento universiteto Rikas Coolsaetas.
Tiesa, sociologinių apklausų duomenimis, radikalių islamistų išpuolius pačia didžiausia grėsme gyvenime laiko daugiau pusė Europos gyventojų. Lygiai taip pat krūpčioja ir valdžia. (…)

Atsipalaiduoti nevalia?

Profesorius R.Coolsaetas tvirtina, kad ilgainiui teroristinės organizacijos iš tiesų silpsta. “Al-Qaeda, kaip ir kitos teroristinės organizacijos, susiformavo, susivienijo, o dabar žlunga”, – mano profesorius. Jo argumentas – pagrindinio organizacijos lyderio Osamos bin Ladeno žūtis, finansavimo stoka, galiausiai – senkanti motyvacija.
Tiesa, prancūzų leidinys „Le Figaro“ teigia, kad „Al Qaedos“ filialai išliko, ypač Arabijos pusiasalyje, kur jie turi bendrą pavadinimą „Aqpa“, taip pat padalinių esama ir Jemene, Somalyje, Nigerijoje. Tačiau dabar jie nesigriebia didelių teroro aktų, o rengia savižudžius, organizuoja žmonių grobimus, gamina nuodus, kad vienaip ar kitaip pakenktų Amerikos ir kitų Vakarų šalių ekonomikai.
Maskvos Carnegie centro analitikai priduria, kad per pastaruosius keletą metų akylai stebima “Al-Qaeda” net ir norėdama negalėjo įgyvendinti didesnių atakų, nukreiptų prieš Vakarų valstybes. “Be abejo, perversmai Artimuosiuose Rytuose suteikė “Al Qaeda” daugiau galimybių verbuoti kovotojus, ir naivu būtų tikėtis, jog O. bin Ladeno mirtis iš esmės pakeitė džihadistų nuomonę apie JAV. Tačiau kartu abejotina, ar ši organizacija vėl imsis stambių teroristinių atakų”, – mano Carnegie centro vadovai.
Tačiau “Al-Qaeda” – ne vienintelė grėsmė, ir nors vakariečiai tai dažnai pamiršta, tačiau pasaulyje egzistuoja kelios dešimtys didesnių ar mažesnių teroristinių organizacijų, kurios vis praneša apie save sprogdinimais ir kitais nusikaltimais.
“Akyliausiai dabar reikia stebėti neramumų apimtas arabų šalis – ypač Jemeną, Pakistaną, taip pat – Iraną”, – mano Londone kasmet rengiamos konferencijos “Terorizmo grėsmės” organizatoriai. Jų teigimu, būtent Jemenas dabar yra tapęs pagrindinių teroristinių organizacijų, tarp jų ir “Al-Qaeda”, prieglobsčiu. Kiti teroristiniams judėjimams klestėti tinkami regionai – Šiaurės ir Centrinė Afrika, ypač Nigerija, kur vis daugiau įtakos įgyja fundamentalisto Boko Haramo vadovaujama teroristinė grupuotė, surengusi kelis pasikėsinimus JAV bei Didžiojoje Britanijoje. Vis dėlto ši organizacija vargu ar taps tokiu Vakarų pasaulio siaubu, kokiu buvo ir iš dalies tebėra “Al-Qaeda”. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.