“Pasaulio ekonomikos atsigavimo mastas ir sparta šiemet darys įspūdingą poveikį naftos paklausai pasaulyje”, – teigia naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC ir vėl prognozuoja naftos paklausos augimą.

Atsižvelgęs į pasaulio ekonomikos atsigavimo spartą ir šalčius Šiaurės pusrutulyje, kartelis numato, kad naftos paklausa pasaulyje šiemet kasdien bus 1,23 mln. barelių didesnė nei buvo laukta, o bendra naftos paklausa kiekvieną dieną sieks po 87,3 mln. barelių.

Kartu keičiamos (didinamos) ir gamtinių dujų suvartojimo prognozės. Pavyzdžiui, kompanijos “Sanford C. Bernstein & Co” analitikai numato, kad vien Europoje dujų suvartojimas šiemet padidės 1,2–3 proc., o tai – mažiausiai 6 mln. papildomų kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

Panašius skaičius pateikia ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), kurios ekspertai žada, kad dujų suvartojimas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje didės maždaug 1,4 proc. per metus. Labiausiai prie to prisidės spartus Kinijos, Indijos ekonomikos augimas. Daugiau gamtinių dujų prireiks, jei šiemet atsigaus ir tokios dujoms reiklios ekonomikos kaip Ispanija.

Didėja ir elektros energijos suvartojimas. Iškalbingas pavyzdys – elektros paklausos šuolis Kinijoje. Gamykloms didinant gamybos mastą, elektros vartojimas šalyje 2010 m. augo 14,6 proc., o iš viso pernai buvo suvartota daugiau nei 4,2 trln. kilovatvalandžių elektros.

Priminsime, kad elektros vartojimas Kinijoje didėjo ir 2009-aisiais, tik šis dar buvo ne toks ryškus ir siekė palyginti nedaug – 6 proc.

Siekiama gavybos rekordų

Didėjantis energetinių resursų poreikis skatina iš kailio nertis naftos ir dujų gavybos šalis. Kaip tik prieš savaitę pranešta, kad didžiausios pasaulio naftos tiekėjos Rusijos naftos gavyba 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, išaugo 2,2 proc., iki 10,15 mln. barelių per dieną. Tai  aukščiausias rodiklis ne tik nuo Sovietų Sąjungos suirimo 1991 m., bet ir nuo 1987-ųjų, kai Rusijoje buvo užfiksuotas 11,48 mln. barelių per dieną naftos gavybos rekordas. 2009 m. Rusija išgaudavo “tik” 9,93 mln. barelių naftos per dieną.

Didžioji papildomai išgaunamos naftos dalis buvo skirta eksportui, kuris 2010 m. didėjo vidutiniškai 3 proc.  Rusijoje padidėjo ir gamtinių dujų gavyba – per metus 12 proc.; iš viso 2010 m. Rusijoje buvo išgauta 650,3 mlrd. kub. m dujų.

Lygiai taip gavybą didina ir kitos šalys. Štai Kazachstanas naftos gavybą pernai padidino 5,5 proc., dujų – 4,3 proc.
TEA skaičiavimais, itin sparčiai dujų gavybą didins ir Artimųjų Rytų šalys. Netgi prognozuojama, kad iki 2035-ųjų dujų gavyba čia išaugs dvigubai nuo to, kas išgaunama dabar.

Kainos sukels naują krizę?

Toks naftos ir dujų poreikis rinkose – puikus pretekstas žaliavas išgaunančioms šalims didinti kainas, tad manoma, kad nafta ir dujos nuo šiol tik nuolat brangs. Tarptautinės reitingų agentūros “Moody’s” analitikai neabejoja, kad atsigaunant Azijos ir Vakarų rinkoms, o JAV doleriui neatgaunant pozicijų, nafta iš tiesų gali tik brangti.

Kad tai nėra tik tušti svaičiojimai, patvirtina Rusijos veiksmai. Ši šalis ką tik pakeitė naftos ir jos produktų eksporto muitų apskaičiavimo formulę ir pagal ją kas mėnesį perskaičiuojamus tarifus vyriausybė jau nuo vasario greičiausiai padidins dešimtadaliu.

Vadinasi, kainų šuolį tiesiogiai pajus ir visi vartotojai. Tačiau ne tik jiems kainų didėjimas atsilieps neigiamai.

Manoma, kad jei naftos kaina biržose laikysis aukščiau 90 JAV dol. už barelį ribos (būtent tokią kainą prognozuoja daugelis tarptautinių agentūrų), kils grėsmė dėl naujos finansų krizės.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga tokiu atveju vien už importuojamą naftą šiemet sumokės sumą, prilygstančią 2,1 proc. BVP – beveik tiek, kiek ir prieš pat krizę, kai iš svetur perkama nafta atsieidavo 2,2 proc. BVP. O tai – riba, kurią pasiekus organizacija TEA jau perspėja dėl galimos naujos krizės.

Kaip taikliai apibendrina “Financial Times” energetikai skirtas blogas “Energy Source”, dabar atėjo laikas kelti ne klausimą, kuria linkme ateityje keisis naftos kainos, o iki kokios ribos jos kils ir kokių tai turės pasekmių.