Į Lenkiją - ne tik apsipirkti
Rytų Lenkija – tai ne tik gražūs ežerai. Šiek tiek į pietus yra ir mitinė paslaptingoji Palenkės vaivadija – šis regionas laikomas „pasaulio pakraščiu“. Vaivadija stebina tyla, ramybe, gyvenimas čia teka lėčiau. Tarp mažų medinių namų, siaurų, akmenimis grįstų gatvelių laikas sustoja. Tai daugybės tautų kultūrų regionas. Be lenkų, čia gyvena įvairių tautybių žmonių: baltarusių, lietuvių, romų, rusų, ukrainiečių, totorių ir žydų. Vaivadijos teritorijoje – keturi nacionaliniai parkai, trys kraštovaizdžio parkai, 14 draustinių, yra jodinėjimo takų, baidarių takų ir pan. Svarbiausia, kad regionas yra netoli sienos su Lietuva, taigi galite turiningai praleisti vasaros savaitgalius ir tyrinėti kaimyninę šalį.
Pristatome 10 įdomiausių vietų Palenkės vaivadijoje.
Tai labiausiai į rytus nutolęs Lenkijos regionas! Tik Palenkėje galime pasivaikščioti totorių kultūros ir tradicijų taku. Pėsčiųjų takas veda per totorių kaimus, šiose teritorijose totoriai apsigyveno Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio laikais. Kelias prasideda Balstogėje ir eina pro Sokulkos, Bohonikų miestelius, Krynką, Krušynianus, Supraslę. Kelias turi du maršrutus: tai žaliasis ilgasis Totorių kelias (54 km), vedantis per Sokulkos kalvas ir iš dalies Knišino miškus, ir mėlynasis trumpasis Totorių kelias (19 km), jungiantis Palenkėje įkurtas totorių gyvenvietes.
Programoje numatyti kulinarijos mokymai, šokiai, jodinėjimas ir šaudymas iš lanko.
Lankytinos vietos: dvi veikiančios mečetės, totorių kapinės (Mizary), Sokulkos krašto muziejus, Aleksandro Nevskio cerkvė ir Sokulkos Šv. Antano neoklasikinė bažnyčia. Krušynianuose galima aplankyti totorių sodybą, pernakvoti jurtoje ir pasimėgauti autentiškais totorių patiekalais. Būtent šioje vietovėje rugpjūtį organizuojamas Totorių kultūros ir papročių festivalis. Programoje numatyti kulinarijos mokymai, šokiai, jodinėjimas ir šaudymas iš lanko. Gerai išplėtotas apgyvendinimo sektorius. Be to, turistai gali išsinuomoti dviračius, baidares, lankyti jojimo pamokas, pasivažinėti keturračiais, o žiemą – rogėmis, sužinoti duonos kepimo paslapčių.
Tai didžiausias miestas-apskritis Šiaurės rytų Lenkijoje. Svarbiausios ir gražiausios lankytinos vietos čia yra religinės architektūros pastatai, senoviniai rūmai ir gamyklos. Architektūriškai vertingiausi iš jų – Balstogės Branickių rūmai, pastatyti XVII a. pabaigoje (rūmų architektas Tilmanas Gamerietis). Branickių laikais rūmuose lankydavosi daug svečių: Lenkijos karaliai, imperatoriai, carai. Šalia rūmų buvo pastatyti Balstogės Branickių rūmų svečių namai, kuriuose buvo rodomi spektakliai, opera ir baletas. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai sunaikinti, 1945–1962 m. vyko jų atstatymo darbai. Mūsų laikais rūmuose veikia Balstogės medicinos universitetas. Įspūdingiausia rūmuose – pobūvių salė.
Supraslės perlas – stačiatikių vienuolynas, kuriame galima pamatyti ankstesnių laikotarpių – gotikos, renesanso pėdsakų.
Ši vieta daro itin didelį įspūdį. 1710 m. vietiniai gyventojai čia rado prieglobstį nuo tais laikais šiose apylinkėse siautusios choleros epidemijos. Kalne yra tūkstančiai kryžių, kuriuos sunešė tikintieji, dėkodami už stebuklingą išgijimą. Kalno viršūnėje įsikūrusi koplyčia. Piligrimai ir šiomis dienomis atneša kryžių.
Bet galbūt todėl ši vietovė tokia ypatinga. Gyvenvietė buvo įkurta XI amžiuje, jos įkūrėjas, manoma, buvo kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis. Šalia Turgaus aikštės žvelgia barokinis pijorų vienuolynas su Švč. Trejybės bažnyčia ir kolegija. Taip pat verta pamatyti Benediktinų vienuolyną su barokine Visų Šventųjų bažnyčia, aplankyti vietines kapines. Iš kito upės kranto atsiveria gražiausi miesto vaizdai.
Tai didžiausias Lenkijos nacionalinis parkas, pasižymintis unikalaus grožio gamta. Parko teritorijoje auga įvairūs pelkiniai ir durpynų miškai, daugeliui lankytojų jie atrodo neprieinami ir paslaptingi. Bebro slėnis išsaugojo unikalią laukinę gamtą. Parke gyvena daug įvairių vandens ir pelkių paukščių. Parkas yra viena svarbiausių sėjikinių paukščių perėjimo vietų Vidurio Europoje. Pavasarį į šį parką stebėti paukščių ir klausytis jų čiulbėjimo poravimosi metu suvažiuoja ornitologai iš visos Europos. Parke galima pamatyti ir daug kitų gyvūnų, juos galima stebėti iš baidarių arba iš stebėjimo bokštų.
Parke taip pat yra daug pažintinių takų, patrauklių tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, ir trasų baidarių mėgėjams. Unikali turistinė atrakcija, ypač vaikams, – pelkių takas, kuriuo reikia eiti basam.
Parke įkurtas stumbrų veisimo centras, jame galima iš arčiau pasidairyti į stumbrus, elnius, vilkus ir arkliukus.
Parke yra Prof. Mikloszewskio miško muziejus. O kaimai Buda, Teremiskai, Pogoželicės siūlo agroturizmą.
Tai ir gudų kultūros centras, jų čia gyvena apie 26 proc. Mieste įsikūręs Hainuvkos stačiatikių dekanatas. Miestelyje yra 1846 m. Šv. Brolių Makabėjų medinė cerkvė, šalia – gydomuoju poveikiu garsėjantis šaltinis.
Daugiausiai jų pačioje Belovežo girioje. Ypatinga vieta – energinis akmeninis ratas, esantis 6 km į pietvakarius nuo Belovežo. Simetriškas akmenų išdėstymas rodo, kad senovės gyventojai jį pastatė sąmoningai. Apie šios vietos unikalumą liudija augmenijos įvairovė: gudobelės, kriaušės ir obelys. Medžių kamienai savaime dalijasi. Tyrimai parodė, kad ši vieta – stiprių teigiamų energijos spindulių vieta, pastiprinta akmens energijos. Šią vietą aplankę žmonės pasakoja apie puikią nuotaiką ir netgi galvos skausmų ir negalavimų išnykimą. Naktį žmonės kartais gali pamatyti mėlyną švytėjimą aplink akmenis.